MO­TE­RŲ PRO­STI­TU­CI­JA – VY­RŲ PRO­BLE­MA ("SAVAITRASTIS.SIAULIAIPLIUS.LT", 2013 M.)

Kai vi­suo­me­nei pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie XXI a. tra­ge­di­ją – pre­ky­bą žmo­nė­mis pro­sti­tu­ci­jai, pa­gal­bą sek­so ver­gi­ją ken­tu­sioms mo­te­rims tei­kian­čios „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ dar­buo­to­jos stve­ria­si už gal­vų. Ne­re­tai in­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma dvip­ras­miš­ka, su leng­va šyp­se­na, ne­va pro­sti­tu­ci­jo­je at­si­dū­ru­sios mer­gi­nos pa­čios kal­tos, o in­for­ma­ci­ją pa­ly­di vul­ga­rios nuo­trau­kos.
„Kaž­ko­dėl nu­ty­li­ma, kad iš tik­ro ant­žmo­giai ir dva­sios skur­džiai yra bū­tent su­te­ne­riai, pre­ky­bą žmo­nė­mis or­ga­ni­zuo­jan­tys vy­rai ir mo­te­rys. Į su­te­ne­rių tink­lus pa­ten­ka­ma ir per vie­ną die­ną, o tai, ką mer­gi­noms ten­ka kas­dien pa­tir­ti iš jo­mis be­si­nau­do­jan­čių vy­rų – neap­si­ver­čia lie­žu­vis pa­sa­ko­ti. Pros­ti­tu­ci­ja – vy­rų pro­ble­ma. Kol vi­suo­me­nė ją to­le­ruos, tol apie ly­gias vy­rų ir mo­te­rų tei­ses kal­bė­ti ne­ga­lė­si­me“, – sa­ko Ma­ry­tė Pui­do­kie­nė, „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ koor­di­na­to­rė Šiau­lių re­gio­nui.
Pros­ti­tu­ci­ja – taip pat pre­ky­ba žmo­nė­mis
Kas­met į pro­jek­tą „Pa­gal­ba pro­sti­tu­ci­jos ir pre­ky­bos žmo­nė­mis au­koms“ įgy­ven­di­nan­tį „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ Šiau­lių sky­rių pa­gal­bos krei­pia­si 20 nau­jų pro­sti­tu­ci­jos au­kų. Vie­nas mer­gi­nas su­si­ran­da pa­čios dar­buo­to­jos, ki­tas nu­krei­pia ki­tų tar­ny­bų spe­cia­lis­tai ar­ba at­ve­da pa­gal­bą jau gau­nan­čios drau­gės. Iš sek­so ver­gi­jos iš­trū­ku­sios mo­te­rys at­vyks­ta su­ža­lo­tos fi­ziš­kai ir psi­cho­lo­giš­kai, tad pir­miau­sia joms tei­kia­ma me­di­ci­ni­nė ar psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba, so­cia­li­nė pa­ra­ma. Pros­ti­tu­ci­jo­je iš­nau­do­tas mo­te­ris ten­ka pa­ly­dė­ti pas įvai­rių li­gų gy­dy­to­jus, pa­dė­ti at­si­gau­ti psi­cho­lo­giš­kai, pa­si­rū­pin­ti jų sau­gu­mu, at­sta­ty­ti nu­trū­ku­sius ry­šius su šei­ma, o vė­liau pa­dė­ti įsi­gy­ti spe­cia­ly­bę, ras­ti dar­bą.
„Lie­žu­vis neap­si­ver­čia pa­sa­ko­ti, ką mo­te­ri­ms pa­da­ro su­te­ne­riai ir jo­mis be­si­nau­do­jan­tys vy­rai. Jos pa­ver­čia­mos al­ko­ho­li­kė­mis, nar­ko­ma­nė­mis, yra prie­var­tau­ja­mos įvai­riais bū­dais, pjaus­to­mos, kan­džio­ja­mos, pla­ka­mos, ant jų šla­pi­na­ma­si. Ne vie­na pro­sti­tu­ci­jos su­žlug­dy­ta mo­te­ris pa­sa­ko­jo, jog pri­si­ger­da­vo, kad nie­ko ne­be­jaus­tų, kol ja nau­do­ja­ma­si“, – sa­ko Ma­ry­tė Pui­do­kie­nė, „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ koor­di­na­to­rė Šiau­lių re­gio­nui.
Anot pa­šne­ko­vės, kai vi­suo­me­nei pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie pro­sti­tu­ci­ją, ji pa­tei­kia­ma tar­si su šyp­se­na, ne­va mo­te­rys pa­čios no­ri tuo už­siim­ti. „Šiau­lių re­gio­ne ne­bu­vo nė vie­no at­ve­jo, kai mo­te­ris pa­ti no­rė­jo bū­ti ko­kio nors su­te­ne­rio nuo­sa­vy­bė, par­da­vi­nė­ja­ma, že­mi­na­ma. La­bai re­tai pa­vie­niai as­me­nys par­duo­da mo­te­rį į sek­so ver­gi­ją. Daž­niau­siai tai or­ga­ni­zuo­ta nu­si­kals­ta­ma vei­ka, iš­ti­sa sek­so in­dust­ri­ja. Su­te­ne­riai ir pre­kiau­to­jai žmo­nė­mis – itin žiau­rūs žmo­nės, pui­kiai iš­ma­nan­tys au­kos psi­cho­lo­gi­ją ir tuo be­si­nau­do­jan­tys“, – sa­ko M. Pui­do­kie­nė.
Pre­ky­ba žmo­nė­mis pro­sti­tu­ci­jos tiks­lais – vie­na po­pu­lia­riau­sių nu­si­kals­ta­mu­mo for­mų Lie­tu­vo­je, ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu at­si­ran­da ir nau­jų pre­ky­bos žmo­nė­mis for­mų. Į už­sie­nį jau par­duo­da­mi vai­kai, paaug­liai, ku­rie ver­čia­mi tap­ti iš­mal­dos pra­šy­to­jais ar va­gi­mis. Net pro­sti­tu­ci­ją sa­vo ša­ly­je M. Pui­do­kie­nė va­di­na pre­ky­ba žmo­nė­mis. Nes tai – smur­to for­ma.
M. Pui­do­kie­nė sa­ko, kad mer­gi­nos į sek­so ver­gi­ją ga­li pa­tek­ti per vie­ną die­ną, ta­čiau pa­dė­ti at­si­sto­ti joms ant ko­jų pri­rei­kia ne vie­ne­rių me­tų. Pros­ti­tu­ci­ja iš mo­ters ati­ma ne tik kū­ną, bet ir sie­lą. Mo­te­ris bū­na pa­lū­žu­si, su­tryp­ta, be­jė­gė ir jai pa­dė­ti rei­kia itin daug pa­stan­gų. Po ke­le­rių me­tų pro­sti­tu­ci­jos mo­te­ris ne­ten­ka so­cia­li­nių įgū­džių, pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi ir ki­tais žmo­nė­mis, ne­ti­ki, kad jai pa­si­seks grįž­ti į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą. Jai ten­ka mo­ky­tis gy­ven­ti iš nau­jo.
„Ne­re­tai pa­si­tai­ko, kad mer­gi­nos, įtrauk­tos į pro­sti­tu­ci­ją, net pri­si­ri­ša prie sa­vo kan­kin­to­jų. Ne­no­ri jų at­skleis­ti po­li­ci­jai, pa­vie­šin­ti var­dų, nes joms gai­la su­te­ne­rio šei­mos – žmo­nos, vai­kų. Tai, kad ji pa­ty­rė bai­sią trau­mą, bu­vo prie­var­tau­ta, že­min­ta, dau­žy­ta, tar­si pa­mirš­ta“, – sa­ko dar­buo­to­ja.
Ne pa­slap­tis, kad į pre­ky­bos žmo­nė­mis pink­les pa­ten­ka la­biau­siai so­cia­liai irpsi­cho­lo­giš­kai pa­žei­džia­mos ne­pil­na­me­tės, mo­te­rys. Dar vai­kys­tė­je jos yra pa­ty­ru­sios sek­sua­li­nę ar fi­zi­nę prie­var­tą šei­mo­je, eko­no­mi­nį ne­pri­tek­lių, daž­nai net ne­tu­rin­čios ar­ti­mų­jų. Mer­gi­na ne­re­tai net ne­su­vo­kia, kad bu­vo pa­žeis­tos jos tei­sės, kad ji bu­vo ap­gau­ta.
Su­te­ne­riai – dva­sios skur­džiai
Vi­suo­me­nė ne­re­tai smer­kia mer­gi­nas, pa­te­ku­sias į pro­sti­tu­ci­ją, ta­čiau prieš ką nors smer­kiant rei­kia ap­si­mau­ti jo ba­tus ir nuei­ti tą ke­lią, ku­rį pa­sta­ra­sis nuė­jo.
„Su­te­ne­riai, pre­kei­viai mo­te­rų kū­nais, vy­rai, gau­nan­tys pel­ną iš ki­tų žmo­nių skaus­mo, gy­ve­na tarp mū­sų, yra kie­no nors tė­vai, kie­no nors vai­kai, ta­čiau kal­bant apie pro­sti­tu­ci­ją jie tar­si pa­mirš­ta­mi. Vi­suo­me­nei at­ro­do sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad mo­te­ris yra skir­ta vy­ro įgei­džiams ten­kin­ti, tar­si ji bū­tų daik­tas, ku­rį ga­li­ma pirk­ti ir par­duo­ti“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.
Koor­di­na­to­rės tei­gi­mu, vy­rams net iš kar­tos į kar­tą per­duo­da­ma ži­nia, kad mo­te­rį ga­li­ma pirk­ti. „Vy­rus pre­kiau­ti žmo­nė­mis ska­ti­na no­ras už­dirb­ti daug pi­ni­gų. Vy­rams – ver­ty­bių su­maiš­tis, jie tik­ri dva­sios skur­džiai. So­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­je gy­ve­nan­čią mer­gai­tę nuo vai­kys­tės sle­gia įvai­rios pro­ble­mos ir tuo gud­riai pa­si­nau­do­ja­ma. Pros­ti­tu­ci­ja – tai su­si­kau­pu­sių pro­ble­mų – skur­do, smur­to – pa­sek­mė. Pa­si­nau­do­ja­ma nu­skriaus­ta mo­te­ri­mi ir per ke­le­rius me­tus ji bū­na taip su­ža­lo­ja­ma, kad net pa­tiems su­te­ne­riams bū­na ne­be­rei­ka­lin­ga“, – sa­ko M. Pui­do­kie­nė.
Pa­sak pa­šne­ko­vės, ypač skau­du, kai į pro­sti­tu­ci­jos liū­ną įtrau­kia­mos 13-14 me­tų mer­gai­tės. „Ko­kie tie vy­rai, ku­rie taip el­gia­si? Kas pa­lai­ko tuos as­me­nis, da­ran­čius nu­si­kal­ti­mus? Čia jiems rei­kia pa­gal­bos“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.
So­cia­li­nei dar­buo­to­jai As­tai Lu­čins­kie­nei, taip pat dir­ban­čiai šia­me sky­riu­je su nu­ken­tė­ju­sio­mis mo­te­ri­mis, ypa­tin­gą nuo­sta­bą ke­lia vis pa­si­girs­tan­čios kal­bos apie pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mą. Juk tai vy­rų prieš mo­te­ris vir­še­ny­bės įtei­si­ni­mas. Juk ta­da apie ly­čių ly­gy­bę ne­ga­li­ma net kal­bė­ti. Tai bū­tų vals­ty­bės do­va­na su­te­ne­riams, žmo­nių par­da­vė­jams ir nu­si­kal­tė­lių pa­sau­liui.
Bu­vo at­lik­ti ty­ri­mai. Paaiš­kė­jo, kad re­tas ku­ris no­ri, jog jų ar­ti­mas žmo­gus už­sii­mi­nė­tų pro­sti­tu­ci­ja. 75 pro­c. mo­te­rų ir 52 pro­c. vy­rų pa­si­sa­ko prieš pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mą.
Pa­sak A. Lu­čins­kie­nės, ša­ly­se, kur pro­sti­tu­ci­ja bu­vo le­ga­li­zuo­ta, tik pa­blo­gė­jo kri­mi­no­ge­ni­nė si­tua­ci­ja, pa­dau­gė­jo iš­nau­do­ji­mo for­mų, ne­le­ga­lios nu­si­kals­ta­mos vei­kos – do­ku­men­tų klas­to­ji­mo, pre­ky­bos nar­ko­ti­kais, mo­te­rų ve­ži­mo pro­sti­tu­ci­jai iš tre­čių­jų ša­lių.
Ei­na pas pro­sti­tu­tes, nes ne­ken­čia mo­te­rų?
Kal­bant apie pro­sti­tu­tes, daž­nai var­to­ja­mas žo­dis „ma­lo­nu­mai“, ta­čiau psi­cho­lo­gai sa­ko, jog iš tie­sų rei­kė­tų kal­bė­ti apie skaus­mą, liū­de­sį, šird­gė­lą, pa­gie­žą ir ne­si­bai­gian­čią sa­vig­rau­žą.
Moks­li­nin­kų at­lik­ti ty­ri­mai skel­bia, kad vy­rų, ku­rie lan­ko­si pas pro­sti­tu­tes, skai­čius ski­ria­si pri­klau­so­mai nuo ša­lies, ku­rio­je jie gy­ve­na. Pa­vyz­džiui, JAV per­ka­mo sek­so pa­slau­go­mis nau­do­ja­si 16 pro­c., Tai­lan­de – net 90 pro­c. vy­rų. Dau­ge­ly­je ki­tų pa­sau­lio ša­lių šie skai­čiai svy­ruo­ja tarp 16 ir 39 pro­c.
Da­lis vy­rų lan­ko­si pas pro­sti­tu­tes dėl ne­nu­mal­do­mo sek­so po­rei­kio, ta­čiau yra to­kių, ku­riems rim­ti san­ty­kiai at­ro­do per daug ri­zi­kin­gi, juos gąs­di­na in­ty­mu­mas. Pros­ti­tu­tė ne­rei­ka­lau­ja jo­kio grįž­ta­mo­jo emo­ci­nio ry­šio ir tam tik­ra pra­sme „ra­mi­na vy­ro psi­chi­ką“.
Kai ku­rie eks­per­tai yra įsi­ti­ki­nę, kad lan­ky­tis pas pro­sti­tu­tes vy­rus ska­ti­na mi­zo­gi­ni­ja – nea­py­kan­ta mo­te­rims. Pa­sak jų, vy­rai, ku­rie daž­nai per­ka sek­so pa­slau­gas, ne­ken­čia mo­te­rų. Šie vy­rai trokš­ta, kad mo­te­rys jiems pa­klus­tų, ir sek­so me­tu daž­nai jas že­mi­na.
Psi­cho­lo­gas Arū­nas Nor­kus sa­ko, jog ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad pro­sti­tu­čių pa­slau­go­mis be­si­nau­do­jan­tys vy­rai yra psi­chiš­kai ne­svei­ki, pro­ble­miš­ki ir t. t. Jie ga­li ir ne­tu­rė­ti jo­kių psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­mų, tie­siog tai ga­li bū­ti im­pul­sy­vus įgim­to la­bai stip­raus ins­tink­to pa­ten­ki­ni­mas.
„To­kie at­ve­jai daž­nes­ni, kai var­to­ja­mas al­ko­ho­lis ar ki­ti svai­ga­lai. Tai pa­tvir­ti­na ne­se­niai ki­lęs skan­da­liu­kas dėl vie­no gar­saus po­li­ti­ko el­ge­sio. Kal­bant apie to­kius vy­rus, daž­niau su­si­du­ria­ma su ne­pa­kan­ka­mais so­cia­li­niais įgū­džiais: ne­mo­kė­ji­mu bend­rau­ti, už­megz­ti san­ty­kius su mo­te­ri­mi, ne­ge­bė­ji­mas įsi­pa­rei­go­ti ir pan. Ki­ta ver­tus, vi­sa tai, kas iš­var­dy­ta, ga­li bū­ti at­si­ra­dę dėl vai­kys­tės pa­tir­čių, per­ne­lyg griež­to auk­lė­ji­mo, vi­di­nio men­ka­ver­tiš­ku­mo jaus­mo, bend­ro ne­ri­mas­tin­gu­mo, pa­sau­lio su­vo­ki­mo kaip ne­sau­gaus ir t. t.“ – sa­ko jis.
A. Nor­kaus tei­gi­mu, skir­tin­gais at­ve­jais ga­li su­veik­ti skir­tin­gi veiks­niai, čia sun­ku nu­sta­ty­ti bend­rą dės­nin­gu­mą. Vis dėl­to bend­ra ten­den­ci­ja tik­rai yra – kad pa­si­nau­do­tų mo­te­ri­mi už pi­ni­gus, vy­ras tu­ri per­lip­ti per sa­vo mo­ra­li­nį slenks­tį ar­ba, anot spe­cia­lis­tų, įveik­ti „su­pe­re­go konf­lik­tą“. Vie­nų tas slenks­tis yra aukš­tes­nis, ki­tų – že­mes­nis.
Ego­cent­riš­ki, ag­re­sy­vūs, abe­jin­gi ki­tiems
Psi­cho­lo­gas sa­ko, kad pre­kiau­to­jus žmo­nė­mis ga­li­ma api­bū­din­ti ki­taip. „Ty­ri­mai ro­do, kad to­kiems as­me­nims (ir vy­rams, ir mo­te­rims) bū­din­gas stip­riai iš­reikš­tas psi­cho­tiš­ku­mo bruo­žas. Jį nu­sa­ko ego­cent­riz­mo, ag­re­sy­vu­mo, abe­jin­gu­mo ki­tiems po­žy­miai. To­kie žmo­nės ne­lin­kę de­rin­tis prie ki­tų, daž­nai bū­na prie­šiš­kai nu­si­tei­kę ki­tų at­žvil­giu, žiau­rūs, be­jaus­miai, lin­kę į ri­zi­ką ir nei­gian­tys pa­vo­jų. Pap­ras­tai jie ven­gia ar­ti­mų as­me­ni­nių san­ty­kių, pir­me­ny­bę tei­kia „nuas­me­nin­tam“ sek­sui, pa­si­žy­mi ri­zi­kin­ga sek­sua­li­ne elg­se­na, pvz., sek­sas su bi­sek­sua­lais ir gru­pi­nis sek­sas“, – sa­ko jis.
Pa­sak psi­cho­lo­go, to­kiems žmo­nėms sun­ku su­pras­ti ki­to as­mens jaus­mus, jie ne­tu­ri em­pa­tiš­ku­mo. To­kia as­me­ny­bė daž­niau­siai su­si­for­muo­ja dėl emo­ciš­kai ne­pa­lan­kių są­ly­gų anks­ty­vo­je vai­kys­tė­je, kai vai­kas ne­pa­ti­ria ma­mos mei­lės, ar­tu­mo, men­kai ten­ki­na­mi ar vi­sai ne­ten­ki­na­mi jo pri­si­ri­ši­mo, pri­klau­so­my­bės, mei­lės po­rei­kiai.
Ko­dėl pro­sti­tu­tės pri­si­ri­ša prie kan­kin­to­jų, ima net juos gin­ti?
A. Nor­kus sa­ko, kad dar Mar­kas Tve­nas į sa­vo įžy­mio­jo he­ro­jaus To­mo So­je­rio lū­pas įdė­jo min­tį, jog be­lais­vių mo­te­rų žu­dy­ti ne­ga­li­ma – jas rei­kia lai­ky­ti ur­ve ir bū­ti man­da­giam. Ta­da po ku­rio lai­ko jos pa­gro­bė­ją pa­mils ir jo­kiu bū­du ne­no­rės grįž­ti na­mo.
„Tik po ke­lių de­šimt­me­čių šve­dų psi­chiat­rai šį reiš­ki­nį pa­va­di­no Stok­hol­mo sind­ro­mu. Tai pa­ra­dok­sa­lus psi­cho­lo­gi­nis reiš­ki­nys, kai sa­vo skriau­dė­jui pra­de­da­mi jaus­ti tei­gia­mi jaus­mai. Iš prin­ci­po tai yra gy­ny­bi­nė pa­są­mo­nės reak­ci­ja, ky­lan­ti dėl prie­var­tos ir pa­vo­jaus gy­vy­bei grės­mės. Stip­raus emo­ci­nio šo­ko są­ly­go­mis įkai­tai, be­lais­viai (bū­tent to­kios yra prie­var­ta į pro­sti­tu­ci­ją įtrauk­tos mo­te­rys) tar­si su­si­ta­pa­ti­na su sa­vo skriau­di­kais, ima tei­sin­ti jų el­ge­sį, ne­tgi pe­ri­ma jų po­žiū­rį“, – sa­ko jis.
Kuo di­des­nė as­mens izo­lia­ci­ja, tuo grei­čiau ir in­ten­sy­viau for­muo­ja­si Stok­hol­mo sind­ro­mas. Iš pra­džių mo­te­rų pa­są­mo­nė lie­pia joms ne­si­prie­šin­ti ir to­kiu bū­du iš­veng­ti fi­zi­nio smur­to, vė­liau su­si­for­muo­ja iš­kreip­ta nuo­sta­ta, kad nu­si­kal­tė­lis ne­pa­kenks au­kai, jei bus vei­kia­ma iš­vien. Taip pa­laips­niui pra­de­da­ma siek­ti smur­tau­to­jo glo­bos. Iš­lais­vin­tos to­kios mo­te­rys ga­li rū­pin­tis, kad bū­tų su­ma­žin­ta baus­mė skriau­di­kui, lin­ku­sios in­ten­sy­viai su juo bend­rau­ti.
Ok­sa­na Laurutytė