Pagrobta, žeminta ir prievartauta mergina atsitiesė ne tik po nusikaltėlių smurto, bet ir juos išteisinusio Alytaus rajono apylinkės teismo pažeminimo. Aukštesnės instancijos teismai nutarė, kad kolegos iš Dzūkijos dirbo aplaidžiai.Nusikaltėlius išteisino
Prieš kelerius metus Alytuje keturių vyrų išprievartauta Eglė (tikrasis merginos vardas ir pavardė redakcijai žinomi) teisybės šiame mieste nesurado. Ilgai trukęs, nutrauktas, o po visuomenės spaudimo vėl pradėtas ikiteisminis tyrimas pasiekė teismą, tačiau jame vykęs keistas įrodymų interpretavimas nulėmė, kad po nusikaltimo kaltais prisipažinę, o vėliau persigalvoję, alytiškiai buvo išteisinti. Toks nuosprendis Eglę šokiravo, tačiau nepalaužė. Byla nukeliavo iki Kauno apygardos teismo, kuris konstatavo, kad kolegos iš Alytaus neteisingai vertino įrodymus ir pernelyg pasitikėjo kaltinamųjų žodžiais. Kaune visam ketvertukui skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo trejų iki ketverių metų. Tokį verdiktą patvirtino ir šiemet tą pačią bylą varčiusi Lietuvos aukščiausiojo teismo kolegija. Šiuo metu nusikaltėliai sėdi už grotų, Alytuje juos išteisinęs nuosprendis panaikintas, bet jį priėmusi teisėja Ramunė Kuzmienė toliau sprendžia, kaip nulemti žmonių likimus. „Tenka susidurti su tokiomis bylomis, kai logiškai nesuvoki, kaip teismas padarė vieną ar kitą išvadą. Keista, kad įtartinas, kaltinamiesiems akivaizdžiai palankias išvadas padarę teisėjai už tai nesulaukia jokios nuobaudos ir darbuojasi toliau“, – stebėjosi Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja Jolita Juškevičienė.
Tiesiog pagrobė
Lietuvos aukščiausiąjį teismą pasiekusi istorija prasidėjo prieš pusketvirtų metų, kai Kalėdas atšventę keturi alytiškiai – Kęstutis Balynas, Deividas Lukaševičius, Robertas Javarauskas ir Mangirdas Packevičius – nusprendė, kad jie nori striptizo ir seksualinių paslaugų. Jų taikiniu tapo Eglė. Ji atsisakė susitikti, tačiau jauni vyrai neatlyžo – atvyko pas Eglę į namus, per prievartą išsitempė į lauką, įsodino į automobilį ir grasindami susidoroti nuvežė į Alytaus rajone esančią sodybą, kurioje visi keturi auką seksualiai prievartavo ir žagino ne po vieną kartą. Tą patį vakarą R.Javarauskas Eglę parsivežė į savo sodo namelį, kuriame toliau merginą prievartavo ir žagino. Namo mergina parvežta tik kitą dieną.
Ignoravo įrodymus
Eglė nutarė netylėti, siekti, kad jos skriaudikai būtų nubausti, tačiau netikėtai susidūrė su teisėsaugos abejingumu. Ikiteisminis tyrimas ėmė strigti, teismą byla pasiekė tik todėl, kad prokuratūra neatlaikė visuomenės spaudimo. Vėliau paaiškėjo, kad ir teismas nelinkęs tikėti Eglės žodžiais. Teisėja į šalį nustūmė ne tik telefoninių pokalbių įrašus, kuriuose užfiksuota, jog mergina nenorėjo susitikti su vyrais, bet ir liudytojų parodymus, bylojančius apie tai, kad auka priešinosi, šaukėsi pagalbos ir buvo jėga ištempta iš namų. Teismas kėlė klausimus, kodėl Eglė negali tiksliai pasakyti, kiek minučių užtruko kiekvieno iš pagrobėjų lytinės aistros patenkinimas, bet kaip nevertingus atmetė per pirmąją kaltinamųjų apklausą suformuluotus prisipažinimus smurtavus. Teismui pasirodė labai svarbūs nuteistųjų draugų pasakojimai apie tai, kad Eglė galėjo būti laisvo elgesio mergina, kuri už seksualines paslaugas ne kartą gavo pinigų. Taip pat jam užkliuvo, kad Eglė neva per mažai priešinosi, nepasinaudojo galimybe pabėgti. „Tai įrodo, kad nukentėjusioji su kaltinamaisiais į sodo namelį vyko laisva valia“, – rašoma R.Kuzmienės surašytame nuosprendyje. „O kiek laiko ji galėjo priešintis? Kai supranti, kad kitaip nebus, ateina bejėgiškumo jausmas. Juolab kad jai nuolat buvo grasinama susidorojimu, jei ji nepaklus ir bandys pabėgti, – kalbėjo J.Juškevičienė. – Alytaus teismas iš jos pasityčiojo. Pasakė: tu esi šliundra ir pati esi kalta. Negi ne to norėjai?“
Teisėjai – nebaudžiami
Seksualinę prievartą patyrusios moterys dažnai palūžta, stengiasi kuo greičiau viską užmiršti, nuslėpti, tačiau Eglė nutarė teisybės paieškų nemesti – Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą apskundė. Bylą peržiūrėjusi Kauno apygardos teismo kolegija konstatavo, kad Alytaus teismas akivaizdžiai klydo vertindamas įrodymus, rėmėsi abejotinos vertės liudijimais, o Eglės žodžiuose nėra jokių neatitikimų, netgi priešingai. „Galima daryti išvadą, kad kaltinamieji koregavo savo parodymus sau naudinga linkme, siekdami išvengti atsakomybės“, – rašoma Kauno apygardos teismo nuosprendyje. K.Balynas už grotų pasiųstas ketveriems metams, visi kiti kaltinamieji – trejiems. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį į miltus sumalė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tačiau šiurkščių klaidų pridariusi R.Kuzmienė Alytaus rajono teisme tebedirba iki šiol. Jos komentaro dienraščiui gauti nepavyko. „Žinokit, turiu marias darbo, tikrai nekalbėsiu“, – sakė teisėja. Ji rekomendavo kreiptis į teismo atstovę spaudai, tačiau atsakymų nepavyko gauti ir iš jos. Nacionalinės teismų administracijos (NTA) Komunikacijos skyriaus vedėja Živilė Navickaitė-Babkin pripažino, kad šiurkščių klaidų darantys teisėjai gali būti ramūs – sankcijos net ir už akivaizdžiai neteisingus nuosprendžius jiems negresia. „Jei viena iš teismo proceso šalių jaučia, kad teisėjas dirbo netinkamai ar aplaidžiai, jis gali būti apskųstas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, tačiau ji vertina tik tai, ar nebuvo procedūrinių pažeidimų“, – aiškino NTA atstovė. Alytuje klydo ne tik teismas – aplaidus pareigūnų elgesys bylą lydėjo visų stadijų metu. Tačiau už klaidas atsakė tik pačios žemiausios grandies pareigūnai – pranešimą apie grobiamą merginą gavę, tačiau niekaip nesureagavę budėtojai. Nuobaudos skirtos trims policininkams.
Komentaras
Jolita JuškevičienėLietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja
Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, apie patirtą seksualinę prievartą policijai praneša tik apie 40 proc. nukentėjusių vyrų ir moterų. Egle pavadintos merginos istorija – viena iš priežasčių, kodėl išprievartautos moterys nenori kreiptis į policiją, kodėl tyli ir neieško teisingumo. Dauguma jų bijo, kad nusikaltėliai kerštaus, darys poveikį, nuogąstauja, kas bus, kai tie nuteistieji grįš. Bausmės už nusikaltimus seksualinio apsisprendimo laisvei nėra didelės. Maža to, nuteistieji dažnai į laisvę išeina anksčiau laiko. Aukos taip pat bijo viešumo, visuomenės pasmerkimo, stigmatizacijos, kaltinimų, kad neva pačios išprovokavo prievartą. Teisme nukentėjęs asmuo neretai pasijunta tarsi pats būtų teisiamas. Štai Eglės atveju, pirmos instancijos teismas labai kruopščiai gilinosi į tai, kiek ir kokių intymių ryšių mergina turėjo prieš taiar linksminosi klubuose, klausinėjo, kodėl nesipriešino rizikuodama savo sveikata ir gyvybe. O verdiktas buvo toks: „Tu esi laisvo elgesio mergina, todėl, kai tave prievartauja ir žemina keturi vyrai, tu turi tą nuolankiai priimti ir nesiskųsti“. Tuo metu kaltinamieji buvo teisiami tik už tai, ką padarė tą dieną, niekam į galvą net neatėjo mintis gilintis į jų biografijas, klausinėti, kiek ir su kuo jie turėjo lytinių santykių, kokia jų reputacija, ar jie linkę smurtauti. Didelė problema yra ta, kad nukentėjęs asmuo yra lyg paliekamas teismo proceso nuošalyje, jis nėra centrinė figūra, mažai galvojama apie jo poreikius. Mūsų policijos ir teismų darbe siekiama kuo labiau užtikrinti įtariamojo ir kaltinamojo teises, o apie aukas tiek daug negalvojama, jų interesai ir poreikiai yra ignoruojami. Todėl teisminis procesas joms gali būti lyg antras išprievartavimas. Eglė dalyvavo daugkartinėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir visų instancijų teismuose. Jai teko iškęsti ne tik traumuojančias akistatas su nusikaltėliais, bet ir žeminantį pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Labai svarbu, kad valstybė kurtų organizuotą pagalbos sistemą, kurioje nukentėjusiai moteriai, nukentėjusiam vyrui ar vaikui būtų teikiama psichologinė, medicininė, teisinė ir socialinė pagalba, o psichologinę traumą patyrusi, pasimetusi auka nebūtų paliekama kovoti už savo teises viena.
Tadas Širvinskas
Publikuota 2014 m. liepos 09 d. http://www.kauno.diena.lt
