Dažniausiai tai paauglės mergaitės, kurių pasiges globos namų auklėtoja arba po daugiadienių išgertuvių prasiblaivę tėvai. „Dėdė myli mane, jis man nupirko parūkyti“, – paaiškins mergaitė, papildžiusi vaikų prostitucijos Lietuvoje statistiką.
Nevaikiškas pasirinkimas
Vokietijoje buvusi prostitutė 20-metė Lisa Müller savo gyvenimo išpažintį išklojo knygoje „Paimk mane, užmokėk man, sunaikink mane!“ Nuo 14 iki 18 metų jauna mergaitė patenkino 500 vyrų geidulius. Atvira istorija sukėlė sumaištį šalyje, ji buvo aprašyta ir Lietuvos žiniasklaidoje. Iš tvarkingos šeimos kilusi jauna moteris laisva valia pasirinko tokį kelią. „Jie storino mano piniginę, bet pamažėle naikino mano psichiką“, – knygoje atviravo 20-metė.
Dažnai lyg ir lengviau atsikvepiame, kad tokia istorija įvyko ne pas mus, o ten kažkur. Keturiolikos metų vaikas apsisprendė užsiimti prostitucija. Cinikas atrėžtų, kad dažna tokia amžiaus mergaitė atrodo gerokai vyresnė. Vaiko teisių sergėtojai, teisėtvarkos sargai ir prostitucijos aukoms pagalbą teikiančios organizacijos atremtų – tai vis dėlto yra vaikas, o mes, suaugusieji, esame atsakingi už vaikų gerovę.
Sekso industrijos aukos
Kiek vaikų Lietuvoje užsiima prostitucija? Kaip vaikai įviliojami į šias teismuose sunkiai narpliojamas pinkles? Statistika ramina – teismuose vos viena kita galimą vaikų prostituciją tirianti byla. Vis dėlto mažiau įstatymais, o daugiau žmoniškumu paremtų organizacijų atstovai skambina pavojaus varpais – vaikų prostitucijos mastai auga geometrine progresija. Prostitucija iki šiol apgaubta mitų šydu, slepiančiu galios santykius, prievartą ir išnaudojimą, ant kurių pamatų klesti sekso industrija. Bandymais idealizuoti prostituciją, prilyginant ją su bet kokia rutinine darbine veikla, tik dangstomas žiaurumas, smurtas prieš vaikus ir moteris. Sekso industrijos aukomis dažniausiai tampa atžalos iš socialinės rizikos šeimų, vaikų globos namų, kenčiantieji nepriteklių, vadinamieji euronašlaičiai, t. y. vaikai, kurių tėvai emigravo ir paliko juos giminaičių ar kaimynų globai. Dažniausiai – mergaitės. „Visų pirma tai vaikai, kuriems trūksta dėmesio“, – sakė „Carito“ socialinė darbuotoja, projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Jolita Juškevičienė. „Dauguma jų meiliai ir nuoširdžiai tiki, kad dėmesį parodęs dėdė ar teta yra geri, kad jų gyvenime tiesiog pasitaikė geras žmogus. Beveik nesunaikinama fantazija“, – dėstė ne vieną skaudžią istoriją žinanti, kartu su auka šią išgyvenusi, gelbėjusi, ištraukusi, atstovavusi teismuose specialistė.
Šokiruojantis sprendimas
Teismuose vaikų prostitucijos bylos nagrinėjamos per uždarus posėdžius, o sprendimai kartais šokiruoja. Bausmė – viešieji darbai. Nes teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamieji gana teigiamai charakterizuojami, visuomenei ši veikla nėra labai pavojinga. „Kruviną darbą padaro policijos pareigūnai, siekdami įrodyti prostituciją. Ir už ką? Tam, kad teismas nusikaltėliams skirtų viešųjų darbų?“ – retoriškai klausė J.Juškevičienė. Minėtos bylos siužetas lyg ir neypatingas, tik veikėjai – vaikai, mergaitės, dar nesulaukusios pilnametystės. Viena gyveno su tėvais, kita – globos namuose. Ta iš globos namų, kaip, ko gero, jau ne vieną kartą, paspruko pas draugę į kaimą. Iš pravažiuojančio automobilio mandagiai užkalbinę vyrai pažinojo draugę, pas kurią pabėgėlė planavo glaustis.
Pažadėjo pavėžėti, bet kelionė baigėsi vieno jų namuose. Bute buvo dar kelios merginos. Grasinimais geradariai privertė nepilnametę užsiimti prostitucija. Nuskambės makabriškai, bet laimė, kad mergaitei prasidėjo rimtos sveikatos problemos ir ši išsiprašė į ligoninę. Laimė, kad ligoninėje dirbo gydytojas, kuriuo ji pasitikėjo ir kuriam pasipasakojo apie ištikusią bėdą. Jei ne šokiruojantis teismo sprendimas – bausti mergaitę prostitucija privertusius užsiimti vyrus viešaisiais darbais – galėtume sakyti, kad našlaitei tikrai nusišypsojo laimė.
Ši byla vis dėlto pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Bausmė neadekvati – toks buvo jo sprendimas.Pradžia primena pasaką „Kodėl vaikų globos namų auklėtiniai neklauso, bėga iš tų namų? Turi būti ryšys tarp suaugusiojo ir vaiko, kad vaikas tikėtų tuo, ką sako suaugęs. Vaikas turi jaustis reikalingas“, – žmoniškumo abėcėlę dėstė J.Juškevičienė. „Kodėl kai kurios vaikų namų auklėtinės puola į prostituciją? Nes nori būti reikalingos“, – pati atsakė į savo klausimą. Specialistės patirtis labai aiškiai dėlioja atsakymus. Tie, kuriems reikia seksualinių paslaugų, paprastai labai gerai žino, kur jų gauti nebrangiai ir greitai. Jie renkasi sutrikusio intelekto vaikų arba globos namus.
Kalbina, siūlo pasivažinėti, išgerti, parūkyti. Pradžioje tai vyksta gražiuoju. Vėliau mergaitės išprovokuojamos paprašyti nupirkti pakelį cigarečių, o už tą paprašytą pakelį paprašoma jau ir atsiskaityti vyro geidulius tenkinančiomis paslaugomis.
Iškreiptas žinojimas
„Mes visa tai matome, kiti visa tai mato. Kaip tai sustabdyti? – klausė J.Juškevičienė. – Juk dažni vaikų globos namai nėra kokiame nors Dievo pamirštame užkampyje. Aplinkui gyvena žmonės, mato privažiuojančias mašinas. Tačiau daugelio požiūris pasibaisėtinas.“ „Jie nurašo tas mergaites, – konstatavo specialistė. – Esą toks jau jų likimas. Tos mergaitės dažniausiai nurašomos kaip pasirinkusios pačios. Jos yra pasmerkiamos. Pasmerkiamos trylikametės, kaip pasirinkusios pačios.“ Vadinasi, tą laukiamą dėmesį mergaitės gauna būtent taip ir galiausiai išmoksta, kad dėmesį gali patraukti tik taip. Pasak J.Juškevičienės, pamažėle kristalizuojasi, kad jos pasauliui įdomios tik tiek, kiek vyrai gali pasinaudoti jų kūnu. Joms susiformuoja žinojimas, kad niekuo kitkuo jos neįdomios ir tik taip gali atkreipti į save dėmesį.
Paslauga vairuotojams
Neįgali šešiolikmetė mokėsi specialioje mokykloje. Jai buvo nustatytas vidutinis protinis atsilikimas. Vieną lemtingą dieną mergaitė tiesiog ėjo iš mokyklos. Jos negalia, nors ir vidutinė, buvo regima. Taip ją beeinančią iš mokyklos užkalbino vaikinai ir įsiviliojo į butą. Savaitę pralaikė tame bute ir dar nežinia, kiek ši tragedija būtų užsitęsusi. Policija įtarė vyrukus vagystėmis ir taip sutapo, kad klausėsi jų telefoninių pokalbių. Beklausydami pareigūnai ir suprato, kad, be vagysčių, vyksta gerokai kraupesnis nusikaltimas. Ką veikė su protiškai atsilikusia mergaite? Kartu su tais vyrukais dar gyveno mergina. Visa kompanija tą merginą išpuošdavo, išdažydavo, vežiodavo už miesto po degalines ir pardavinėdavo vilkikų vairuotojams. Tai vyko čia pat – Lietuvoje.
Išnaudojo ar pardavinėjo?
„Man sunku įsivaizduoti, kokie tai žmonės, galėję ja naudotis. Būna protiškai atsilikusių žmonių, niekuo neišsiskiriančių. Jiems gal sunkiau sekasi mokslai, bet jie lanko tą pačią mokyklą kaip ir sveikieji ir, jeigu palanki socialinė aplinka, puikiausiai prisitaiko, gyvena. Ta mergaitė buvo kitokia. Akivaizdžiai matyti, kad ji yra ligonė“, – J.Juškevičienė iki šiol šiurpsta prisiminusi tą įvykį. Teismą pasiekusios istorijos kaltininkams nebuvo lengva išsisukti. Kalbėdami telefonu jie girdavosi, kiek uždirbo ir ką ta mergaitė darė. Policija šiuos pokalbius užfiksavo.
Tikėtasi, kad toks atvejis bus laikomas prekyba žmogumi, tačiau traktuojamas buvo kaip sąvadavimas – nepilnamečio įtraukimas ir išnaudojimas prostitucijai. Kaltininkams atseikėta bausmė neviršijo penkerių metų nelaisvės.
Sutenerių paieškos
Viena mergaitė – iš globos namų, kita augo su močiute, nes mama išvykusi į užsienį, dar kita gyveno su geriančia gimdytoja, kurios sugyventiniai dažnokai keitėsi, o gerti kartais išeidavo savaitei, palikdama dukrą vieną. Joms tebuvo po trylika metų. Suteneriui užkliuvo ieškojusios auklės arba valytojos darbo jaunos mergaitės skelbimas. Jis pasiūlė masažuotojas darbą. Tiesa, masažas erotinis. Vis dėlto tai juk nieko smerkiamo. Tai lygiai toks pat masažas, tik moteris jį daro vilkėdama dailius apatinius, o ne baltą chalatą. Ji sutiko. Ėjo dienos, savaitės. Vienas klientas tesusigundė mergaitės erotiniu masažu. Suteneriui tokio klientų antplūdžio nepakako. Prasidėjo spaudimas. Kur klientai, kur uždarbis? Kaip sumokėti už nuomojamą butą? Drauge dirbusi suaugusi moteris ėmė lieti savo patirtį. Esą taip nieko neuždirbsianti, nes erotinių masažų negana. Kitoks uždarbis – geresnis ir greitesnis – teikiant intymias paslaugas. Taip po truputį spaudžiama iš visų pusių, neturinti kur pasidėti, nebent grįžti į nuolat geriančios mamos namus, kuriuose vėl teks savaitėmis sėdėti be maisto, šilumos, šviesos, paauglė ir palūžta. Tai – tik viena iš gana tradicinių įtraukimo į prostituciją istorijų.
Nebyli statistika
Į statistiką patenka tik tie vaikų prostitucijos atvejai, kai auka kreipiasi į policiją ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. „Kaip pasiekti tuos žmones, kurie naudojasi tokiais vaikais?“ – apeliuodama į protą kartojo klausimą J.Juškevičienė. Prostitucija – tai ištisa pramonė, kurioje moterų bei vaikų kūnai yra parduodami ir perkami seksualiai išnaudoti. Dažnai pasitelkiama įvairi prievarta. Lietuvoje į prostituciją yra įtraukiama tūkstančiai moterų ir merginų. Didžioji dauguma ten patenka dėl skurdo, prievartos šeimoje, dėl patirtų psichologinių traumų. Prostitucija – tai nusikaltimas prieš moterį tradiciškiausia, bet kartu ir žiauriausia forma.
Diana Krapavickaitė
Publikuota 2015 m. sausio 12 d. http://www.diena.lt
