Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nariai siūlo bausti sekso pirkėjus. Jų nuomone, tai leis veiksmingiau kovoti su prostitucija. Europarlamentarai su nerimu pažymi, kad dėl skurdo ir ekonominių sunkumų vis daugiau moterų ir mergaičių priverstos užsiimti prostitucija.
EP komitetas mano, kad geriausias būdas kovoti su prostitucija yra vadinamasis Šiaurės šalių modelis, pagal kurį baudžiamoji atsakomybė taikoma sekso pirkėjams, o ne prostitutėms. Pagal šį modelį prostitucija vertinama kaip žmogaus teisių pažeidimas ir smurto prieš moteris atmaina.
ES šalys turėtų stiprinti kovą su prekyba žmonėmis, pažymima teisiškai neįpareigojančioje EP rezoliucijoje. Europos Komisijos duomenimis, 62 proc. žmonių pardavimo atvejų yra susiję su seksualiniu išnaudojimu, o 96 proc. tokio išnaudojimo aukų yra moterys ir mergaitės.
Europarlamentarai pabrėžia būtinybę šviesti visuomenę ir padėti seksualinio išnaudojimo aukoms vėl į ją integruotis. Jie ragina visas ES šalis numatyti programas, skirtas padėti prostituciją patyrusioms moterims rasti kitų būdų užsidirbti. Šiam tikslui valstybės turi sutelkti ir nevyriausybines organizacijas, policiją, medicinos ir socialinės pagalbos tarnybas.
Tauris Stauskis
Kauno apskrities VPK Prevencijos skyriaus viršininkas
Pastebime, kad sunkmečiu vis daugiau moterų susigundo eiti tokiu keliu, kad pajamos būtų didesnės. Yra logikos, kad būtų baudžiamas ne tik paslaugas teikiantis asmuo, bet ir jas perkantis. Taip, būna tokių atvejų, kai sekso pirkėjas prisipažįsta ką tik pasinaudojęs paslauga arba einantis pasinaudoti. Dažniausiai taip nutinka prie užsimaskavusių, atseit masažuotojų paslaugas teikiančių, prostitučių durų. Pastebime ir tai, kad šis verslas tampa labai uždaras. Tos moterys turi savo klientų telefonų numerius ir jei mato, kad skambinama iš nepažįstamo numerio, neatsiliepia. Jos nerizikuoja. Klientus pažįsta iš balso. Atsitiktinis klientas į tariamą masažo saloną patenka labai retai. Šis verslas tampa vis rafinuotesnis. Dar visai neseniai populiarūs buvę masažo salonų skelbimai visai kitu lygiu persikėlė į interneto pažinčių puslapius. Pavyzdžiui, toks skelbimas: „Sunki finansinė padėtis, ieškau draugo, kuris paremtų.“ Tiesiogiai nepasakoma, apie ką kalba, tačiau visi supranta, kad tai – prostitucija. Supranta ir policija, bet juk skelbime ieškoma draugo. Gerai, priims tą įstatymą ir mes bausime. Bet klausimas – ar tikrai tai duos naudos, kurios tikimasi? Viskas aišku, kai merginos pagaunamos gatvėje, atimami dokumentai ir jos įdarbinamos. Tai yra aiškiai apibrėžta įstatymais ir numatyta atsakomybė Baudžiamajame kodekse. Tačiau prostitucija daugeliu atveju verčiamasi savanoriškai. Kaip reikės įrodyti, kad tai buvo smurtas prieš moterį? Kaip elgtis, jei ji teisėjui aiškins, kad jai buvo gerai? Tai kaip nubausti tą sekso pirkėją? Į europarlamentarų siūlymą žiūrint paviršutiniškai, viskas atrodo labai gerai – nebus paklausos, tuomet mažės ar išnyks pasiūla. Tačiau reikėtų platesnio požiūrio ir sprendimų būdų.
Jolita Juškevičienė
„Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja
Tikrai šis pasiūlymas labai džiugina. Pirmiausia dėl to, kad šis Europos Parlamento siūlymas patvirtina nuostatą, jog prostitucija yra žmogaus teisių pažeidimas ir smurto prieš moteris forma. Laikantis tokios pozicijos, logiška, kad legalizuoti prostituciją yra nusikaltimas žmogaus teisėms, nusikaltimas prieš moteris. Lietuvos „Caritas“, matydamas prostitucija besiverčiančių moterų skausmą, kančią, pažeminimą, socialinę atskirtį, taip pat laikosi šios nuostatos. Pritariame, kad skurdas ir ekonominiai sunkumai vis daugiau moterų ir mergaičių pastūmėja į prostituciją. Kita logiška išvada: prostitucija besiverčiančioms moterims reikia teikti pagalbą, kurti išėjimo iš prostitucijos programas, kovoti su moterų socialine atskirtimi ir skurdu. Šioms moterims reikia pagalbos integruojantis į visuomenę, ieškant darbo, gydantis prostitucijos sukeltas traumas. Ir paskutinis iš šios nuostatos išplaukiantis dalykas – norint realiai kovoti su prostitucija, reikia bausti klientą. Klientas sukuria paklausą, o suteneriai išnaudoja moteris ir kraunasi pelną, stengdamiesi tą paklausą patenkinti. Klientas yra prostitucijos variklis, dėl kurio šis žmogaus teises pažeidžiantis reiškinys egzistuoja. LR įstatymai numato administracinę atsakomybę už seksualinių paslaugų pirkimą, tačiau realiai matome visišką klientų nebaudžiamumą. Atsakomybės naštą Lietuvoje neša tik moterys, kurių kasmet nubaudžiama keli šimtai, o klientams surašomi vos keli protokolai. Klientai nesulaukia netgi simbolinės bausmės – visuomenės pasmerkimo. Spaudoje, internete, televizijoje galima nuolat pamatyti per reidus policijos sulaikytas moteris, raustančias, verkiančias, iš gėdos besidengiančias veidus, tačiau susigėdusio kliento veido neapšviečia jokia fotoaparato blykstė ar televizijos kamera. Tikimės, kad šis Europos Parlamento pasiūlymas taps realiai veikiančiu įstatymu Lietuvoje.
Darius Marčiulaitis
Vyrų krizių centro teisininkas
Šiuo metu Lietuvoje Administracinių teisės pažeidimų kodekse atsakomybė yra numatyta tiek prostitucija užsiimančiam asmeniui, tiek perkančiajam tas paslaugas. 1999 m. Švedijoje įsigaliojo modelis, pagal kurį prostitucija užsiimantis asmuo nėra baudžiamas, nors pati prostitucija nėra legalizuota. Baudžiamas tik klientas. Toks modelis neišsprendė ne tik prostitucijos problemos, bet sukėlė ir kitų problemų. Prostitutės jaučiasi persekiojamos socialinių darbuotojų, kilo migracijos problemos. Pagal švedų modelį prostitutės toliau laisvai siūlo savo paslaugas, ji yra nebaudžiama, baudžiamas tik perkantysis. Jei deklaruojami įstatymo tikslai yra kova su prostitucija, tai rodo, kad šiandien mes pripažįstame prostituciją neteisėta veika ir už tai turi būti baudžiama. Jei pripažįstame, kad prostitucija yra priešinga visuomenės normoms, man nesuprantamas šio įstatymo projekto autorių argumentas, kad reikia nebausti prostitucija užsiimančių asmenų dėl jų pažeidžiamumo ar sunkios padėties. Man tai skamba kaip sakymas, kad turime nebausti vagies, nes jis vagia todėl, kad jam sunku pragyventi. Kaip rodo statistika, daugiau kaip 50 proc. asmenų, užsiimančių prostitucija, būna baudžiami antrą kartą. Tai rodo, kad asmenys, užsiimantys prostitucija, žino, kuo užsiima, linkę daryti pakartotinius pažeidimus, nėra linkę pasitaisyti. Atrodo, kad tokiu įstatymo modeliu nesiekiama išspręsti ar pažaboti pačios prostitucijos kaip reiškinio. Asmuo, užsiimantis prostitucija, ir toliau ja užsiims, tik jam nebus taikoma jokia atsakomybė (jis toliau nebus socialiai draustas, nebus kaupiama senatvės pensija ir t.t.), jį tik greičiausiai persekios kokie nors socialiniai darbuotojai, padidės lytiškai plintančių ligų rizika ir pan., o tik perkančiajam bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Diana Krapavickaitė
Publikuota 2014 m. vasario 26 d. „Kauno diena“
