Europos Parlamentas (EP) priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kuria siūlo netaikyti baudžiamosios atsakomybės prostitutėms. Su prostitucijos aukomis dirbantys nevyriausybininkai tikisi, kad Seimas atsižvelgs į šį siūlymą. Tačiau kai kuriems politikams kyla klausimas, ar mūsų visuomenė jau subrendusi tokiems pokyčiams.
EP nuomone, veiksmingiausia su prostitucija kovoti pagal Šiaurės šalių modelį. Jis numato, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma seksualinių paslaugų pirkėjams, o ne prostitutėms. Prostitucija yra vertinama kaip žmogaus teisių pažeidimas.
Kaip pažymi ekspertai, Lietuvoje prostitucijos problema yra labai opi. Įstatymai numato, kad seksualinių paslaugų teikėjams ir jų pirkėjams taikoma administracinė atsakomybė. Tačiau toks reglamentavimas toli gražu netobulas – prostitučių sulaikoma ir nubaudžiama nepalyginti daugiau nei besinaudojančiųjų jų paslaugomis.
Davė rezultatų Švedijoje
Europos Sąjungos (ES) šalys prostitucijos problemą vertina ir sprendžia skirtingai. Pavyzdžiui, kai kur manoma, kad prostitucija yra tik viena iš darbo formų, o geriausiai ja užsiimančias moteris galima apsaugoti pagerinant jų „darbo sąlygas“ ir pavertus prostituciją „seksualinių paslaugų teikimo“ profesija. Pagal šį reguliavimo modelį prostitucija bei susijusi veikla yra teisėta ir reguliuojama, o moterys gali laisvai samdyti vadybininkus, kurie taip pat žinomi kaip sąvadautojai. Sąvadavimas yra teisėtas Nyderlanduose, Vokietijoje, Austrijoje ir Danijoje. Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Airijoje numatyta visiška arba dalinė prostitucija užsiimančių asmenų baudžiamoji atsakomybė arba tokia atsakomybė numatyta už tam tikrą tokių asmenų veiklą, pavyzdžiui, siūlymąsi.
Švedijoje, Suomijoje ir ES nepriklausančioje Norvegijoje sprendžiant prostitucijos problemą taikomas vadinamasis Šiaurės šalių modelis. Ten prostitucija vertinama kaip žmogaus teisių pažeidimas ir smurto prieš moteris atmaina. Pavyzdžiui, Švedijoje nuo 1999 metų prostitucija besiverčiantys asmenys nėra baudžiami, bet šių paslaugų pirkimas – kriminalizuotas. Kitaip tariant, nusikaltimą daro perkantysis seksualines paslaugas, o ne tas, kuris jas teikia.
Tokia tvarka davė rezultatų. Nurodoma, kad dabar Švedijoje prostitucija užsiima gerokai mažiau žmonių nei kaimynėje Danijoje, kur seksualinių paslaugų teikimas yra teisėtas ir kur yra mažiau gyventojų. Įsigaliojęs įstatymas turėjo įtakos ir viešosios nuomonės pasikeitimui. 1996 metais 45 proc. moterų ir 20 proc. vyrų pritarė tam, kad seksualines paslaugas perkantiems vyrams būtų numatyta baudžiamoji atsakomybė. 2008 metais tam pritarė 79 proc. moterų ir 60 proc. vyrų. Be to Švedijos policija tvirtina, kad Šiaurės šalių modelis turėjo atgrasomąjį poveikį prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais.
Geriausia galimybė
Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorės Kristinos Mišinienės teigimu, prostitucija yra labai rimta problema. „Iš tikrųjų tai klesti šalia mūsų, mūsų mažoje šalyje“, – sakė ji.
Tokie socialiniai reiškiniai kaip prostitucija neturi vienos priežasties. Pasak K.Mišinienės, skurdas, paklausa, kitokio pasirinkimo nebuvimas stumia tam tikras pažeidžiamas žmonių grupes į rizikos zoną. Žmonių išnaudojimas prostitucijai yra lydimas kitų nusikaltimų. Norint, kad visuomenė būtų sveikesnė, atviresnė, tolerantiškesnė, būtina iš esmės spręsti šią problemą.
Mūsų šalyje numatant reglamentavimą, pagal kurį baudžiami tiek seksualinių paslaugų teikėjai, tiek pirkėjai, atrodė, jog tai gera išeitis kovojant su prostitucija ir ją mažinant. Tačiau, K.Mišinienės nuomone, praktikoje įstatymas yra labai prastai taikomas. Anot jos, per metus nubaudžiama gerokai daugiau prostitucija besiverčiančių asmenų nei jų klientų. „Šiandien linktume į tai, kad tas įstatymas nėra efektyvus. Ko gero, jis ir valstybės lėšų naudoja tuščiai, taip pat neužkerta kelio korupcijai ir turi mažai įtakos prostitucijos reiškinio mažinimui. Įstatymas, baudžiantis prostitucija besiverčiančius asmenis, būtinai turi būti lydimas socialinio paslaugų vystymo tiems, kas norėtų pasitraukti iš prostitucijos. Be kelių nevyriausybinių organizacijų fragmentiškos pagalbos, valstybė nieko negali pasiūlyti norintiems ištrūkti iš šio liūno“, – apgailestavo ji.
K.Mišinienė mano, kad Šiaurės šalių modelis – geriausia, ką šiandien galima pasiūlyti visuomenei. Nors mums iki Skandinavijos valstybių visuomenės išsivystymo yra toli, o žmogaus teisių pažeidimai nėra vertinami kaip itin svarbūs. „Tas modelis kalba apie tai, kad negalime naudoti kitų žmonių, norėdami patenkinti savo poreikius. Manau, labai svarbu ir tai, jog šis modelis siunčia žinutę įvairiems visuomenės sluoksniams ir visiems gyventojams, kad negalima pirkti kito žmogaus“, – pabrėžė ji.
Prostitučių sulaikoma daugiau nei klientų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus laikinojo viršininko Miroslavo Pažusinskio teigimu, vertimasis prostitucija ar naudojimasis tokiomis paslaugomis užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų. Jeigu sulaikomas tokia nuobauda jau baustas žmogus, jam gali būti taikoma bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų arba administracinis areštas iki 30 parų.
Pasak M.Pažusinskio, prostitučių sulaikoma gerokai daugiau negu jų klientų. Jo vadovaujamas skyrius sausio mėnesį sulaikė 23 prostitucija besiverčiančias moteris. Per šį laiką nesulaikytas nė vienas prostitučių paslaugomis besinaudojantis asmuo. Esą labai sunku įrodyti seksualinių paslaugų pirkimo faktą, nes jas teikiančios moterys teigia, kad su jomis užtikti vyrai – jų vaikinai. „Jos jokiais būdais nepasako, kad tai yra žmogus, kuris sumokėjo už paslaugą“, – aiškino M.Pažusinskis. Sulaikyti prostitutes gerokai lengviau – klientais apsimetusiems pareigūnams pakanka susitarti dėl lytinių santykių ir kainos, užfiksuoti, kad moteris paprašo pinigų. „Pagal teismo praktiką to užtenka, kad būtų galima įrodyti vertimąsi prostitucija“, – sakė pareigūnas.
M.Pažusinskis nesiėmė vertinti, ar dabartinis teisinis reglamentavimas yra geras, ar nereikėtų jo keisti. Anot jo, tai – politikų reikalas, o policija tik vykdo įstatymus.
Požiūris turi keistis
Praėjusią Seimo kadenciją tuometis parlamentaras Mantas Varaška siūlė panaikinti administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija ir numatyti griežtesnę atsakomybę sąvadautojams bei prekeiviams žmonėmis. Tačiau šie siūlymai taip ir neįgyvendinti.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko Juliaus Sabatausko nuomone, skandinaviškas prostitucijos sprendimo modelis reikalauja visiškai pakeisti mūsų politikų ir visuomenės požiūrį į šią piktžaizdę. Jis pažymėjo, kad didžioji dauguma prostitucijos paslaugų teikėjų tuo užsiima, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių ir sąlygų yra priversti tai daryti. „Lyčių prasme prostitucija daugiausia užsiima moterys. Tai reiškia, kad turi keistis požiūris ir į moterį. Prostitucijos paslaugas perkantys žmonės nori išreikšti savo dominavimą, patenkinti agresiją. Kartu tai yra prostitucija užsiimančio žmogaus menkinimas“, – aiškino parlamentaras.
J.Sabatauskas mano, kad EP rezoliuciją verta apsvarstyti Seimo TTK. Anot jo, turėtume artėti prie atsakomybės panaikinimo prostitucija besiverčiantiems asmenims ir siekti užkirsti kelią tokių paslaugų pirkimui. Ar pavyks artimiausiu metu Lietuvoje įgyvendinti šiaurietišką modelį? Parlamentaras leido suprasti manantis, kad visuomenė tokiems pokyčiams dar nepasirengusi. „Klausiate, ar visuomenė tam pribrendusi? Mano klausimas būtų kitoks – kiek mūsų visuomenė subrendusi tokiam mąstymui, kuris yra Šiaurės šalyse ne tik šioje srityje, bet apskritai?“ – klausė jis.
Roberta Tracevičiūtė
Publikuota 2014 m. kovo 1 d. www.lzinios.lt
