Po žadėtų aukso kalnų jos su įremtu į smilkinį ginklu privalo uostyti kokainą ir leistis prievartaujamos.Vietoj žadėto darbo kazino – grasinimai parduoti albanams
„Vienu metu mano galvoje sukdavosi begalė minčių. Buvau labai išsigandusi. Svajodavau pabėgti ir sugrįžti į tuos laikus, kai dar nebuvo nieko įvykę. Aš kaltinau save“, – Londono pareigūnams atviravo 19-metė lietuvė, kurią čia atviliojo prekybos žmonėmis atstovas iš Lietuvos. Anglijoje jis buvo nuteistas 16 metų kalėjimo. Lietuvis merginai pažadėjo darbą kazino ir suorganizavo kelionę. Kai ji atvyko nurodytu adresu, ją sutikęs vyras pateikė ultimatumą: turėsi dirbti, ką pasakysiu. Jei nepaklusi, parduosiu tave albanams. Mergina ne vieną kartą buvo išprievartauta grupelių vyrų, o per dieną turėdavo patenkinti iki 20 klientų. Laimė, šį tinklą pavyko demaskuoti. Kitai 19-metei lietuvei buvo žadamas darbas masažo salone. Šeimininkai jai pareiškė, kad ji skolinga už atvykimą milžinišką sumą, todėl prireiks dviejų mėnesių, kol išsimokės skolą. Jai buvo tiesiogiai į smilkinį įremtas ginklas ir liepta vartoti narkotikus. Tai ne išskirtinis atvejis. Narkotikai neretai įvedami į šių merginų gyvenimą. Iš pradžių, aišku, priverstinai, kad padarytų ją priklausomą ir nuolankią. Tuomet suteneriui gyvenimas labai supaprastėja. Iš pradžių jos priešinasi, bet nelengva priešintis, kai į tave nukreiptas peilis ar pistoletas. Vėliau tai tampa priklausomybe. Laimė, šiai merginai pavyko susisiekti su žmonėmis Lietuvoje, kurie kreipėsi į vietos policiją, o pastaroji kreipėsi į Interpolą. Merginą pavyko rasti, o jos skriaudėjai buvo nuteisti. Lietuvoje viešėjęs buvęs Londono policijos kovos su prekyba žmonėmis padalinio vadovas Kevinas Hylandas su panašiomis istorijomis savo darbe susidurdavo nuolat. Jam antrinanti Anglijos ir Velso Vyskupų konferencijos vyresnioji patarėja Cecilia Taylor-Camara prisiminė čekės atvejį, kuris galėjo nutikti bet kurios tautybės merginai. „Ji buvo parduota į Belgiją, vėliau nugabenta į Londoną, tačiau absoliučiai nesiorientavo, kur yra. Visa tai truko net keletą metų. Ją tiek prievartaudavo, tiek versdavo santykiauti. Mergina ieškojo išsigelbėjimo ir vieną dieną pastebėjo, kad netyčia paliktos atrakintos durys. Ji strimgalviais puolė į gatvę, įlėkė į netoliese esančią parduotuvę ir maldavo pagalbos. Buvo iškviesta policija, kuri ją nugabeno į saugų prieglobstį pas vienuoles. Ten jai ne tik buvo suteikta psichologinė pagalba, pasirūpinta materialiai, bet ir išmokė siuvimo įgūdžių. Galiausiai ji tapo siuvėja ir nusprendė pasilikti Londone“, – pasakojo viešnia.Plačiau apie lietuvių, per prievartą atsidūrusių prostitucijos versle, mastus, apie jų kasdienybę ir socialinį paveikslą kalbamės su pareigūnu K. Hylandu.
Kokia prostitucijos versle atsidūrusių lietuvių statistika?
Pernai Londone turėjome 2600 nukentėjusių. 3 proc. jų buvo iš Lietuvos. Tai 78 merginos. Tačiau turime ir tokių atvejų bei bylų, kai nukentėjusios lietuvės nepatenka pas mus ir neįeina į šį skaičių. Yra labai daug moterų, kurios tiesiog nesikreipia pagalbos. Mums reikia patiems susirasti aukas ir drąsinti jas bendradarbiauti. Taigi šie skaičiai neatspindi realybės.
Kokio jos amžiaus?
Paprastai tai jaunos merginos – iki 20 metų ar šiek tiek vyresnės. Jauniausiai buvo vos 16 metų. Kai kurios merginos buvo verčiamos užsiimti prostitucija įrėmus joms į galvą pistoletą. Atgabentos moterys patalpinamos namuose, butuose, po 6-7 mažoje patalpoje, labai prastomis sąlygomis, o atvyksta patikėjusios pažadais, kad galės dirbti paslaugų sferoje – viešbučiuose, kavinėse, parduotuvėse ir pan. Iš jų paprastai atimami dokumentai ir pareiškiama, kad kitos išeities neturi: jos privalo užsiimti seksu su visais vyrais, kurie ateis ir kurie jų norės. Matėme labai išgąsdintų moterų. Taip pat matėme ne vieną lietuvių šeimą, kuri buvo išnaudojama darbo rinkoje. Šiuo atveju amžius – maždaug iki 30 metų. Buvo atvejis, kai vyras ir žmona buvo verčiami dirbti po 16 val. per parą. Jie praktiškai nebegalėdavo susitikti, nes pamainos buvo skirtingos. Gyveno mažame miegamajame po 5-6 žmones, o visame name buvo 12-15 žmonių, vienas tualetas, nebuvo net dušo. Tai nepriimtinas gyvenimo standartas, o gaudavo jie tik centus. Tyrėme atvejus, kai vyrai, kurie atvyko patikėję skelbimais, buvo verčiami dirbti žemės ūkyje: visai dienai būdavo atvežami dirbti į laukus, o vakare parvežami atgal į bendrą namą. Už 50 valandų darbo žmonės gaudavo keturis svarus per savaitę.
Kaip merginos atsiduria šiame versle?
Visoms buvo siūlomas koks nors darbas. Tiesa, kai kurioms tiesiai pasakoma, koks bus darbas, bet nepaaiškinama, kaip teks „dirbti“. Buvo atvejis, kai lietuvės, kartu su kitų tautybių moterimis, buvo išnaudojamos 12 valandų per parą, turėjo aptarnauti 10-15 vyrų per dieną. Pinigų į rankas gavo tik centus, nes visi uždirbti pinigai – 200-300 svarų – būdavo atimami sakant, kad reikia susimokėti už apgyvendinimą, skolas ir pan. Bandant nepaklusti joms buvo grasinama tikrąja to žodžio prasme – reido metu iš sutenerių atėmėme ginklą. Dažniausiai moterys gyvena vienoje vietoje, dažniausiai gyvena priemiesčiuose, o pas klientus vežamos kitur. Pavyzdžiui, Londone centre yra viešnamių, kuriuose moterys dirba net pamainomis. Paslaugos teikiamos visą parą.
Ar merginos mušamos ir kodėl jos nepabėga?
Jei kuri nors moteris atsisako vykdyti nurodymus, praktikuojami vadinamieji parodomieji mušimai. Tai žinutė kitoms: žinokite, kas jums bus, jei nesielgsite kaip liepiamos. Su šia sritimi nesusidūrę žmonės dažnai stebisi, kodėl jos nepabėga. Moterys tiesiog įbaugintos. Kasdien jos jaučia, kad gali mirti. Sukaustytos minties, kad jų šeimos gali būti surastos ir su jomis susidorota. Ir negalėčiau teigti, kad įkliūva tik tos moterys, kurios neturi socialinių įgūdžių. Mes matėme ir tikrai išsilavinusių moterų. Mat nusikaltėliai naudoja įvairiausius verbavimo metodus. Žinoma, labiau pažeidžiamos moterys iš provincijos regionų, jos dažniau čia atsiduria. Nusikaltėliai taikosi į lengvą grobį, į tas, kurios lengvai užkimba ant jų kabliuko. Labai dažnai naudojamas tiesioginio viliojimo būdas – žmogus moterį kalbina tiesiogiai. Taip pat Rytų Europoje plačiai naudojama taktika, kai grįžtama į savo šalį ir pasakojama, kaip nuostabu Londone, kokios pinigų upės ten teka. Atvirai siūlant prostitutės darbą moterys viliojamos kalbomis, kad per tris mėnesius uždirbs šimtus tūkstančių svarų, grįžusios namo nusipirks namą, visai kitokį gyvenimą sukurs savo šeimai. Tačiau to niekada neatsitinka. Nesu matęs nė vieno tokio atvejo.
Kas yra šių merginų klientai?
Jų klientai – patys įvairiausi vyrai, kurie dirba bankuose ar bet kurioje kitoje industrijoje. Profesijų ir tautybių spektras labai platus, amžius taip pat – nuo 18 iki 65. Ir jie nesupranta, kokią žalą daro moterims, kad jie išlaiko nusikaltėlių pasaulį, kurio pelnas siekia šimtus tūkstančių svarų. Tiesioginį klientų smurtą jos patiria retai, tačiau užtenka klientui pasiskųsti suteneriui, kad jam nebuvo gerai, kad nepatiko, ir pats suteneris imasi veiksmų prieš moterį. Taip pat turėjome atvejų, kai po to, kai mergina pareiškė norinti pasitraukti, suteneris pasiuntė du vyrus, kurie ją prievartavo. Užtenka vieną moterį šitaip iškankinti ir baimė pasklinda per visą tinklą. Kitoms užtenka žinoti, kas gali būti joms padaryta.
Ar merginoms niekada nepavyksta pasitraukti savo valia?
Įsivaizduokite situaciją, kai moteris apipainiota daugybe dalykų. Ji neturi savo asmens dokumentų, pinigų, įklimpusi į puikiai veikiančią skolų sistemą, pagal kurią už ką nors visada skolinga, ir įsivaizduoja, kad mirtinai turi atiduoti šią skolą. Bijo dėl šeimos, kad suteneriai šiai nepraneštų apie ją, kad nešantažuotų ar negrasintų. Ji sugniuždyta, išprievartauta, sumušta ir dažnai kaltina save dėl to, kas atsitiko, ir nežino, kur galėtų išeiti. Galiausiai jei ir parsigautų namo, kaip paaiškintų, kas jai atsitiko? Paradoksalu, bet kartais moteris geriau pasirenka likti toje situacijoje, kurioje atsidūrė, negu grįžti namo ir aiškintis. Mes norime išplatinti žinią, kad pagalba yra. Pirmiausiai ji gali eiti į bet kurį policijos komisariatą, taip pat daugybė nevyriausybinių organizacijų, bažnyčios. Šiuo metu Londone baigiamas rengti didžiulis centras, į kurį moterys galės kreiptis.
Inga Saukienė
Publikuota 2014 m. birželio 20 d. http://www.delfi.lt
