Apie tai, kad mama dirba prostitute, jau beveik suaugę jos vaikai ir vyras sužinojo tik tada, kai į namus daryti kratos įgriuvo policijos pareigūnai. Nuo to laiko moteris gyvena lyg pragare: šeima nuo jos nusisuko – vyras ir sūnus su ja visiškai nekalba, dukra prataria vos žodį kitą. Siaubą kelia vien mintis apie moters laukiantį teismą, o ji neturi pinigų net advokatui. Tokių istorijų, kaip paaiškėjo, Lietuvoje – ne viena.
Keturiasdešimt dvejų metų Jolantą (vardas pakeistas moters prašymu) pareigūnai sulaikė viename sostinės Švitrigailos gatvės namo bute. Ten, kaip įtariama, „dirbo“ klientus aptarnaujančios merginos, be to, tai buvo tarsi viso prostitučių paslaugas teikiančio tinklo centras. „Įsiveržė policininkai, man iš karto uždėjo antrankius. Nors sulaikymo metu patalpoje buvo ir sąvadautojas, su juo policija elgėsi visai kitaip: nei rankas surakino, nei kaltinimus pateikė. Gal jie buvo susitarę? Juk aš tebuvau samdoma darbuotoja, o šeimininkas buvo jis“, – jaudindamasi LŽ sakė moteris apie prostitucijos organizavimu ir vadovavimu jai kaltinamą Vladimirą Pleskačevskį.
Ji prisipažino įsibaiminusi dėl savo gyvybės. Aštuoniolikmetis sūnus, sužinojęs, kad mama kaltinama sąvadavimu, pelnymusi iš kitų asmenų prostitucijos, o kartu ir pati tuo užsiimanti, su ja kalbėtis atsisako iki šiol, vieną kitą žodį prataria tik dukra.
Kauno moterų draugijos direktorės Daivos Baranauskienės teigimu, mūsų krašte prostitucija verčiasi nemažai vyrus ir vaikus turinčių, kartais nebejaunų moterų. Jos tai slepia, bet kol niekas nežino, prisidurti šiek tiek pajamų – gana įprasta. Manoma, kad dar palyginti neseniai ištekėjusios moterys sudarė nemažą prostitučių dalį. Tik pastaraisiais metais prostitutės vis jaunėja, dabar dažniausiai tokia veikla verčiasi priklausomos nuo narkotikų merginos.
Sakė, kad dirba nekilnojamojo turto agentūroje
Jolanta LŽ atskleidė, kad prostitutės darbo ėmėsi, nes neturėjo iš ko gyventi. Tuo metu, 2009-aisiais, ji buvo bedarbė. Nors moteris turi vyrą, bet, pasak jos, jų santykiai jau seniai buvo formalūs, tad jo pagalbos tuomet tikėtis negalėjusi. Moteriai reikėjo pasirūpinti dviem vaikais. Dabar dukrai jau šešiolika, o sūnui – aštuoniolika.
„Įstaiga“, kurioje įsidarbino Jolanta, buvo sostinės Švitrigailos gatvėje ir internete skelbėsi teikianti masažo paslaugas. Vos įsidarbinusi Jolanta buvo apmokyta šiokių tokių masažo gudrybių. Moteris neslėpė, kad „etatine“ paslaugų teikėja tapo pirmą kartą. Pasak Jolantos, šeimoje niekas nežinojo, kuo ji užsiima. „Sakiau, kad dirbu nekilnojamojo turto agentūroje. Todėl juos tiesiog šokas ištiko, sužinojus tiesą“, – sakė Jolanta.
Nors ir ne pirmos jaunystės, klientų ji nestokojo. Pasakojo aptarnaudavusi apie keturis penkis vyrus per dieną. Tiesa, tai darydavo ne kasdien. Be to, jai buvo pasiūlyta papildomai užsidirbti atsiliepiant į klientų skambučius bei duodant nurodymus merginoms. „Tačiau nieko neorganizavau, gaudavau tik savo dalį, kaip ir kitos“, – sakė Jolanta. Jau vėliau, tyrimo metu, moteris sužinojo, kad byloje minimi dar trys adresai: Kareivių, Kalvarijų ir Baltupio gatvėse. Visi butai buvo išnuomoti neva tam pačiam tikslui – vadinamajam masažui. Tai rodo, kad „įstaiga“, kurioje darbavosi rašinio herojė, buvo gana solidi.
Jolanta pasakojo „dirbusi“ toli gražu ne kasdien, bet uždarbiu skųstis negalėjusi. „Tą dieną, kai dirbdavau, gaudavau po 300-500 litų. Uždarbis priklausė nuo klientų skaičiaus“, – LŽ sakė ji. Klientui už pusvalandį „masažo“ tekdavo pakloti 150, už valandą – 200 litų. Merginoms už teikiamas paslaugas buvo mokama atitinkamai 65 ir 90 litų.
Ketino kreiptis į prezidentę
Jolantos gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė po policijos vizito. Ir ne tik dėl to, kad ją atstūmė šeima. Moteris bijo, kad gali būti išvaryta iš namų, nes butas užrašytas vyro vardu. Ši baimė vargu ar pagrįsta, nes butas pirktas santuokoje, tačiau įbauginta Jolanta galvoja vien apie blogiausius dalykus, kuria šiurpiausius ateities scenarijus. Be baimės moteris negali galvoti ir apie jos laukiantį teismą, kuriame bandys įrodyti nesanti sąvadautoja.
Pinigų advokatui Jolanta neturi, tad teks tenkintis „valdišku“. Jau praėjusį ketvirtadienį, kai turėjo vykti teismo posėdis, jai paskirtas advokatas esą pareiškė, kad byloje visi įkalčiai yra prieš ją ir jai geriau prisipažinti. Beje, Jolanta LŽ teigė, kad nežino nei advokato vardo, nei pavardės. Neva jis ginamajai neprisistatė.
„Aš bijau, siaubingai bijau. Nematau jokios išeities. Maniau – gal pas prezidentę eiti. Bet juk ji pasakys, ką ir pati dabar manau – pati buvau kvaila, kad šitaip elgiausi. Tačiau juk buvau išnaudojama, kaip ir kitos ten dirbusios merginos. Tik tai niekam nerūpi“, – verkė moteris.
Jolanta LŽ prisipažino, kad jai pagaliau pavyko rasti kasininkės darbą, ir ji bando kaip nors išgyventi šį sunkų laikotarpį, išsikapstyti. Dėl to nei tikrojo moters vardo, nei pavardės nerasite ir šiame rašinyje. Juk darbdaviai, sužinoję tiesą, paprastai nebūna humaniški.
Suprantama, viską nuspręs teismas, tačiau tikrovė negailestinga. „Kiek esu matęs teismo nuosprendžių, tokiais atvejais skambučių priiminėjimas bei nurodymai merginoms dažniausiai pripažįstami kaip pelnymasis iš kitų asmenų prostitucijos“, – LŽ sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Vladimiras Jankoitas. Šio skyriaus darbuotojai, be kita ko, vykdo ir kovos su prostitucija funkciją.
Paklaustas, ar tikrai nejauna, turinti šeimą moteris galėjo ryžtis tapti prostitute tik dėl to, kad tuo metu buvo bedarbė, V.Jankoitas kiek dvejojo. „Tikrąją tiesą žino tik ji viena. Galbūt ją galėtų sužinoti ir su moterimi dirbęs psichologas. Tačiau sulaikytos tokios moterys mums paprastai nurodo vieną iš dviejų priežasčių. Vienos – kad neturi iš ko gyventi. Kitos – dėl to, kad moteris šeimoje neturi ją tenkinančių santykių, sekso“, – sakė V.Jankoitas. Beje, Jolanta LŽ prasitarė, kad pasitaikydavo atvejų, kai aptarnaudama klientą ji jausdavo malonumą.
Dirba dėl šeimos?
Tačiau V.Jankoitas skeptiškai žiūri į tokį parsidavinėjimą „iš bado“. Pasak jo, nors menkai mokamą darbelį vis dėlto įmanoma rasti. „Mūsų pareigūnai, sulaikę prostitutę, ypač jei ji sulaikyta pirmą kartą ar tuo verstis pradėjo neseniai, primygtinai siūlo pagalbą. Tiksliau, nurodo, kur tos pagalbos moteriai ieškoti. Pasak jo, buvusioms prostitutėms visuomet noriai padeda „Caritas“, moterų krizių centrai, kitos organizacijos. Beje, Jolanta irgi sakė kreipusis į „Carito“ centrą Kaune. „Į mūsų namus buvo atvažiavusios darbuotojos. Jos atvežė daiktų, maisto. Tačiau svarbiausia, kad jos mane parėmė psichologiškai. Pasikalbėjusi su jomis tikrai atsigavau, štai jau ir darbą turiu“, – LŽ džiaugėsi moteris. Psichologinė parama šeimos atstumtai moteriai buvo itin reikalinga.
Vis dėlto V.Jankoitas visiškai neneigia fakto, kad tikrai yra moterų, kurios dirba prostitutėmis tam, kad išlaikytų šeimą. Neretai tai būna nepilna šeima: tik mama ir vaikas arba vaikai. Pasak pareigūno, nors dažniausiai tokia nelegalia veikla užsiima jaunos arba labai jaunos moterys, nemažai sulaikoma ir 30-40 metų moterų. Kurios iš jų tikrai dirba tik dėl šeimos, niekas nepasakys. Beje, buvęs aukštas Vidaus reikalų ministerijos darbuotojas Igoris Bazylevas, daug metų besidomintis šia problema, vienoje konferencijoje yra tvirtinęs, kad esama moterų, kurios prostitutėmis tampa iš bado ir nevilties, kad negali išlaikyti šeimos. Jis netgi teigė, kad dar palyginti neseniai tokios moterys sudarė didžiąją prostitučių dalį. Tiesa, pastaraisiais metais prostitutės vis jaunėja. To priežastis – narkotikai, kai nuolat tenka užsidirbti dozei, arba ėmusis šio „darbo“ įprantama ir prie narkotikų.
Moteris duoda, vyras perka
Kauno moterų draugijos direktorė D.Baranauskienė taip pat LŽ tvirtino mananti, kad prostitucija verčiasi nemažai moterų, turinčių šeimas. „Mūsų visuomenėje vyrauja labai gaji ir labai neigiama nuostata. Garsiai kalbėti apie tai ir prisipažinti, kad dirbi prostitute, – didelė gėda. Tačiau tai darant patyliukais tarsi ir nieko tokio“, – sakė D.Baranauskienė. Pasak jos, tokio požiūrio priežastys taip pat nesunkiai įvardijamos, jos irgi kyla iš ydingos mąstysenos: natūralu, kad moteris duoda, o vyras ima, t. y. šiuo atveju perka.
„Moterys mūsų visuomenėje vis dar yra sekso objektas. Pavyzdžių daug dairytis nereikia – viešojoje erdvėje matome, kaip liaupsinamos jaunos, gražios, seksualios merginos ir moterys. O juk kai jauna daili mergina gyvena su turtingu į dėdes jai tinkančiu vyru – tai irgi ta pati prostitucija. Iš esmės šie reiškiniai niekuo nesiskiria“, – teigė kita LŽ pašnekovė, Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskaitė. Jos požiūriu, visai nepriimtina, kai prostitucija nagrinėjama seksualumo aspektu: neva esant mokamo sekso poreikiui, atsiranda ir pasiūla. Pasak M.Jankauskaitės, prostitucija – pirmiausia ne seksas, o smurtas prieš asmenį, vyro noras kontroliuoti moterį, jai įsakinėti, daryti su ja tai, ką nori. Moterys, deja, tai priima kaip natūralų reiškinį. Todėl ir eina dirbti prostitutėmis, nes mano, kad tai – toks pat būdas užsidirbti, kaip ir kiekvienas kitas. „Kol nepakreipsime mąstymo teisinga linkme, tol bus ir tokių moterų, kurios istoriją čia papasakojote. Juk kol kas moterys tai priima kaip normą“, – tvirtino M.Jankauskaitė
Lina Vyšniauskienė
Publikuota 2012 m. kovo 3 d. www.lzinios.lt
