PREKEIVIAI ŽMONĖMIS KEIČIA TAKTIKĄ — PRADEDA NUO MEILĖS, BAIGIA PREKYBA

„SOS! Mane parduoda!“. Tokią trumpąją žinutę telefonu moteris siuntė tik kartą. Šiandien ji nebesuskaičiuoja, kiek kartų dar visai jauna, nepatyrusi ir įbauginta buvo parduota, žiauriai sumušta ir grąžinta į prostitucijos liūną. Ekspertai perspėja, kad daugėja prekeivių žmonėmis, kurie pirmiausia priverčia nepilnametes merginas juos įsimylėti. Labiausiai kenčia merginos iš globos namų, ar iš nemylimos šeimos.

marina@skrastas.lt

Šiandien Karolinai (vardas pakeistas) — per 20. Ji ištekėjusi, turi pastogę, dirba ir kuria planus įgyti specialybę. Pradedama pasakoti tai, kas prasidėjo, kai jai tebuvo 15-a, jauna moteris išeina parūkyti. „Tada ir rūkyti pradėjau, iki šiol negaliu šio įpročio atsisakyti“, — liūdnai šypteli.

Su padirbtu kitos merginos pasu ir mintinai išmokta svetima biografija penkiolikametė naiviai tikėjo į Ispaniją važiuojanti dirbti barmene. Vietoje sužinojo, ką iš tiesų teks daryti. Nesipriešino, nes jau po pirmos darbo nakties išgirdo grėsmingus kitų merginų perspėjimus: „Dabar gausi mušti, nes mažai pinigų uždirbai“.

„Tąkart manęs nemušė, nes šeimininkas sužinojo, kad nesu pilnametė. Gretimame kambaryje girdėjau grumtynių ir ant grindų krentančius mušamų merginų kūnus“, — prisimena.

Darbo, jos žodžiais, Ispanijoje buvo daug. 25— 30 klientų per parą, 7 dienas per savaitę ir taip tris mėnesius, kol galiojo leidimas būti svetimoje šalyje. „Tik savaitę per visą tą laiką nedirbau, kai mus slėpė nuo policijos ir dar vieną dieną, kai man labai skaudėjo“.

Ar bandė susisiekti su policija, pabėgti? Moteris atvira: „Neįmanoma. Mus atidžiai sekė šeimininko žmona, o jis mušė, tampė už plaukų, grasino“. Karolinai apie tai kalbant ima virpėti rankos, o ašaroms nubraukti skirtą servetėlę ji sutrina į skutelius.

Iš Ispanijos į Lietuvą Karolina grįžo su 100 dolerių kišenėje. Grįžo ten, iš kur taip svajojo ištrūkti pradėti normalaus gyvenimo, — pas motiną-alkoholikę ir geriantį, podukrą mušantį, iš namų vejantį patėvį. Tačiau paskutiniu lašu, paskatinusiu nepilnametę ieškoti darbo užsienyje, tapo močiutės ištarti žodžiai.

„Dar prieš išvažiuodama į Ispaniją, išėjau iš namų gyventi pas močiutę. Tikėjausi, kad ji mane užjaus, supras. Tačiau į širdį krito netyčia nugirstas jos pasakymas: “Anūkė jau per daug duonos suvalgo“. Supratau, kad mane priglaudė vien dėl to, kad, neturėdama tėvo, gaudavau pašalpą“, — kūkčioja iš nuoskaudos Karolina.

Tolimesnius savo gyvenimo vingius moteris pasakoja, išgėrusi raminamųjų. Tarsi ši istorija būtų klaikaus kriminalinio romano siužetas, o ne jos pačios praeitis.

Lietuvoje susirado draugą, išėjo pas jį gyventi, bet ir tesbuvo laukiama tik dėlpašalpos. Pastojo. „Nereikėjo jam manęs. Nesirūpino nei manimi, nei dukrele“. Po gimdymo praleidusi pusantro mėnesio ligoninėje, Karolina neturėjo nei pinigų atsiskaityti už vaistus, nei artimųjų, kurie galėtų ją su vaikeliu priglausti. Teko pagalbos kreiptis į kitą abejotinos reputacijos pažįstamą.

„Ji davė pinigų vaistams, parvežė mane su vaiku namo pas mamą ir liepė atidirbti skolą“, — taip Karolina atsidūrė Prancūzijoje, kur dirbo gatvėje. Grasinimai užtaisytu šautuvu — tai tik maža dalis to, ką moteriai ten teko išgyventi. Kol nušvito saulės spindulėlis: klientas-prancūzas, dviejų mažamečių vaikų vienišas tėvas pasiūlė Karolinai savo pagalbą. Jiedu apsigyveno drauge, susikalbėdami beveik vien paveikslėliais ir keliais ispaniškais žodžiais.

Po kelių mėnesių Karolina grįžo į Lietuvą, jau planuodama kelionę atgal. Kol kas tik sau vienai, nes dukrelė jau buvo atsidūrusi globos namuose. Ją susigrąžinti moteris labai troško. Pasitikti Karolinos į oro uostą niekas neatvyko, pasiekti namus teko taksi, už kurį sumokėti prancūzo kelionei jai duotų 100 eurų nepakako. Pinigų Karolina paprašė artimos giminaitės. Ši patarė kreiptis į vieną jos draugą, kuris užstatui pareikalavo Karolinos paso. Vėliau jis atėmė ir turėtą bilietą į Prancūziją, ir draugiško prancūzo telefono numerį.

„Taip mane pardavė į Vokietiją. Bandžiau mintinai prisiminti prancūzo numerį, tačiau niekaip nepavykdavo. Ilgai neiškenčiau. Kai kartą mane sumušė, pasakiau, kad dirbsiu ir ištinusiu žandu, mėlynu paakiu, juos užpudruosiu. Iš tikrųjų, sėdėdama bare, kur turėjome laukti klientų, specialiai dėjau ant žando daug ledo. Pastebėjęs mano būklę barmenas iškvietė policiją. Grįžau į Lietuvą“.

Oro uoste Karolinos jau laukė ją į Vokietiją pardavęs suteneris. „Priklausiau jam. Man nuolat grasino sulaužyti šonkaulius, aplieti rūgštimi, gyvą užpilti cementu“, — ašaras braukia moteris.

Dar kartą Lietuvoje nuo išnaudotojo ji bėgo, buvo pagauta. „Visa ranka ir koja nuo smūgių pamėlo, jis mane smaugė tol, kol ėmiau dusti. Atsivedęs į kambarį šunį, siundė, šaukė “Suvalgyk ją“, — ir vėl ašarų nesulaiko Karolina. Prisimena ir kitus sutenerio žiaurumus: mušimą, grasinimus išbadyti akis. Ji matė, kaip šis vandenyje skandino merginas, jas ištraukdamas leisgyves. Taip mokė nepaklusniąsias.

Ir vėl Anglija, Vokietija, kitos šalys. Taip tęsėsi tol, kol Karolina sužinojo, kad jos suteneris — už grotų. Tik tada moteris ryžosi duoti parodymus policijai.

Kodėl tik tuomet? „SOS! Mane parduoda“, — tokią žinutę kartą parašiau anksčiau man padėjusiam policininku. Atvažiavo policijos ekipažas, tačiau manęs vyrai gelbėti nepuolė, su mano suteneriu draugiškai pasisveikino. Kol jie galiausiai mane išsivežė, keletą kartų klausė, ar tikrai pati nenoriu dirbti prostitute“, — atsidūsta Karolina.

Moters gyvenimas ėmė keistis, sutikus mylimą ir mylintį vyrą, ir pasiryžus kreiptis į Lietuvos Caritą, padedantį seksualinio išnaudojimo aukoms.

„Ne iš karto draugui prisipažinau, kuo verčiausi. Jis sužinojo atsitiktinai. Galiausiai viską papasakojau. Sunkiai jam sekėsi su tuo susitaikyti, kai anksčiau susipykdavome, vis primindavo mano praeitį. Dabar susituokėme, jis tapo jautresnis, dėmesingesnis“.

Lietuvos Caritas nuo 2001-ųjų vykdo projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“. Jo koordinatorė Šiaulių regionui Marytė Puidokienė neabejoja: “Dabartinė sunki ekonominė situacija, bedarbių gretų gausėjimas ir užsienyje žadami lengvi pinigai didina prekiautojų žmonėmis aukų skaičių“.

Jos duomenimis, per pastaruosius ketverius metus pagalba suteikta 95 „parduotiems“ žmonėms. Dauguma iš jų — moterys ir merginos, įtrauktos į prostituciją. Pernai dirbta su 43 nukentėjusiomis, 27 iš jų — naujai atėjusios į programą.

„Pastaruoju metu ypač pagausėjo nepilnamečių merginų, kuriomis naudojasi prekeiviai, dažniausiai atrodantys, kaip mandagūs, sportiškos išvaizdos vaikinai, lengvai įgyjantys merginų pasitikėjimą ir priverčiantys juos įsimylėti“, — akcentavo pašnekovė.

Socialinės darbuotojos žodžiais, verbuotojai dažniausiai renkasi pažeidžiamas merginas: augusias nemylinčių tėvų ar socialinės rizikos šeimose, specialiose mokyklose ar globos namuose. Jau vaikystėje dalis šių merginų patyrė patėvių, motinų sugyventinių ar kitų pažįstamų seksualinį smurtą, pažeminimą. Tai labai traumuotos merginos, turinčios psichologinių problemų ir sukaupusios savyje daug nuoskaudų, praradimų, neišsipildžiusių vaikiškų svajonių, trokštančios žmogiškos šilumos ir supratimo. Pastebėję, ko merginai trūksta, ir bent trumpam jai tai suteikę, apsukrūs prekeiviai jas psichologiškai prisipratina.

Didžioji aukų dalis — pilnametės, pardavinėjamos Lietuvoje arba ieškodamos geresnio uždarbio, apgaulės būdu atsiduriančios užsienio šalių viešnamiuose. Atvykus į vietą iš jų neva saugumo sumetimais ar kitu pretekstu atimami asmens dokumentai ir taip merginos tampa įkaitėmis svečiose šalyse.

„Per prievartą šiais laikais į mašinas merginų nebegrūda, dažniau suvilioja greitu ir dideliu uždarbiu ar kitokiais įmantriais pasiūlymais“, — minėjo pašnekovė.

Lietuvoje, anot Marytės Puidokienės, daugėja vietinės prekybos moterimis: šios parduodamos iš mažesnių kaimų į didesnius miestus, iš vieno regiono į kitą.

„Sunku nuspėti tikruosius prekybos žmonėmis mastus, tikiu, kad vien Šiaulių regione nukentėjusiųjų bent dukart daugiau nei kreipiasi į mus. Tai, kad kiekviename miesto rajone yra butai, kuriuose prekiaujama moterimis — faktas“, — liūdnai konstatuoja projekto koordinatorė.

Šiauliuose Varpo gatvėje 9 (Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centre), 342 kabinete (telefonas 865374459) veikia paramos skyrius. Į jį besikreipusioms suteikiama pastogė, materialinė parama, socialinio darbuotojo, psichologo, teisininko konsultacijos, darbinės kvalifikacijos įgijimas ir kita būtina pagalba.

2006 metais dėl prekybos žmonėmis buvo atlikta 12 ikiteisminių tyrimų, iš kurių tais metais buvo pradėti 5, kiti tęsiami iš ankstesnių metų. Į teismą tuomet perduotos 3 bylos, 1 tyrimas nutrauktas.

2007 metais atlikta taip pat 12 ikiteisminių tyrimų, iš kurių 4 pradėti tais metais, kiti — ankstesni. Teismą tais metais pasiekė 4 bylos, 3 tyrimas nutrauktas.

2008 metais buvo atliekami 7 ikiteisminiai tyrimai, iš kurių 2 pradėti 2008 metais, o kiti — iš praėjusių metų. Dviejų bylų tyrimas nutrauktas.

PROSTITUCIJA: Didžioji prekeivių moterimis aukų dalis — pilnametės, apgaulės būdu priverčiamos verstis prostitucija Lietuvoje arba atsiduriančios užsienio šalių viešnamiuose.

PSICHOLOGIJA: Verbuotojai dažniausiai renkasi augusias nemylinčių tėvų ar socialinės rizikos šeimose, specialiose mokyklose ar globos namuose merginas, nes jos pažeidžiamos.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.