Prekybos žmonėmis tendencijos ir mąstai per daugelį metų nepakito, o problema šalyje išlieka tokia pat aktuali. Į prekiautojų žmonėmis pinkles pakliuvusiųjų nemažėja ir Šiaulių krašte. Lietuvoje ilgą laiką dominavo nuomonė, kad pagrindinis prekybos žmonėmis tikslas – seksualinis merginų išnaudojimas prostitucijai. Pastaruoju metu vis dažniau žmonės, dažniausiai socialiai, psichologiškai pažeidžiami, išnaudojami ir kitais tikslais – parduodami nusikalstamų veikų vykdymui (vaikai – vagystėms iš parduotuvių, elgetavimui, vyrai, vaikinai, moterys – priverstiniams darbams.)
Surandamas tik dešimtadalis išnaudotų žmonių
Lietuvos Caritas projektas „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ nukentėjusiems asmenims padeda grįžti į visuomenę, susigrąžinti prarastą orumą bei vykdo prevencinę -švietėjišką veiklą šioje srityje.
Kasmet Lietuvos Caritas vykdomo projekto Šiaulių skyriuje suteikiama pagalba maždaug 20 naujų nukentėjusių Šiaulių krašto asmenų. Savo iniciatyva nukentėję asmenys pagalbos kreipiasi itin retai. Dažniausia aukas surandame patys arba į mūsų programą nukreipia kitos tarnybos ar įstaigos. Būtina paminėti, kad surandame tik maždaug dešimtąją dalį visų išnaudotų žmonių.
Į statistiką patenka tik tie atvejai, kai auka kreipiasi į policiją ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Yra akivaizdu, kad Šiaulių regione nukentėjusiųjų nuo prekeivių žmonėmis yra gerokai daugiau nei jų skelbiama baudžiamojoje statistikoje. Neretai apie galimus asmenų išnaudojimo atvejus nutyli atsakingos įstaigos, tarnybos. O pačios aukos vengia kreiptis ne tik į policiją – nepasitiki, bijo dėl savęs ir artimųjų, nežino savo teisių, – bet nesikreipia dažnai ir į socialines tarnybas. Aukų artimieji taip pat linkę nuslėpti, kur buvo jų artimas žmogus, kuo vertėsi, ar buvo patekęs į sekso ar darbo vergovę. Tokia tyla labai palanki nusikalstamam pasauliui.
Prostituciją gaubia mitologijos šydas
Kad suprastume, kodėl ir XXI – ame amžiuje vis dar prekiaujama vaikais, moterimis, pirmiausia reikia pažinti šį grėsmingą reiškinį, nes ši socialinė problema iki galo mūsų visuomenėje nėra suvokta. Prostitucija iki šiol apgaubta mitologijos šydu, kuris slepia galios santykius, prievartą ir išnaudojimą, ant kurių pamatų klesti sekso industrija. Bandymai idealizuoti prostituciją, sulyginant ją su bet kokia rutinine darbine veikla, tik dangstomas žiaurumas, smurtas prieš vaikus ir moteris.
Egzistuoja daugybė veiksnių, kurie mūsų šalyje, o taip pat ir Europoje sukuria sąlygas dideliam skaičiui moterų ir mergaičių būti įtrauktoms į prostituciją, tačiau skurdas ir paklausa yra esminė sekso industrijos varomoji jėga. O ir pati mūsų visuomenė savo neveiklumu, abejingumu, nepastebėjimu kas darosi šeimose, taip pat neigiamu požiūriu, kad aukos pačios kaltos, talkina prekeiviams žmonėmis bei pati sąlygoja rizikos grupių atsiradimą.
Projekto darbuotojai kasdien kovojantys už merginų, moterų grįžimą į normalų gyvenimą, dažnai stebi visuomenės, žiniasklaidos didelį susidomėjimą vien moterimis patekusiomis į prekeivių rankas, bet pasigenda visuomenės poreikio pasidomėti ir pagrindiniais sekso industrijos veikėjais – klientais ir suteneriais. Koks jų vaidmuo ir atsakomybė seksualinio išnaudojimo versle. Kad visuomenė gautų teisingesnę informaciją apie prekybos žmonėmis ir prostitucijos esmines priežastis, reiškinio paplitimą ir keistų nebylų neigiamą požiūrį į aukas, Lietuvos Caritas projektas organizuoja prevencinius-švietėjiškus renginius – konferencijas, apvalius stalus-diskusijas, seminarus, paskaitas bei akcijas.
Padeda nukentėjusioms
Šiuo metu Šiaulių regione nukentėjusiųjų, kuriems reikalinga įvairiapusė pagalba, pradedant medicinine ir psichologine, baigiant saugaus būsto suradimu bei palaikymu grįžtant į visuomenę, yra apie 40. Dažniausiai Šiaulių skyriuje padedama mergaitėms ir moterims, išnaudotoms sekso versle, atsidūrusioms užribyje, netekusioms pasitikėjimo savimi ir kitais žmonėmis. Didžioji dalis nukentėjusiųjų sudaro mergaitės ir moterys – nuo 15 iki 46 metų, tačiau jau yra teikta pagalba ir ne vienam vyriškiui, patekusiam į darbinį išnaudojimą Ispanijoje ir Italijoje.
Projekto Šiaulių skyriuje dirba dvi socialinės darbuotojos. Specialistės nukentėjusiems nuo prekeivių žmonėmis, sutenerių, verbuotojų padeda krizių atvejais, teikia ilgalaikę psichosocialinę pagalbą bei palaikomąją priežiūrą baigusiems reabilitacijos programą. Darbuotojos daro viską, kad nukentėjusieji sugrįžtų į visuomenę, moterys rastų sau ir savo vaikams palankią aplinką. Būtina pabrėžti, jog integracija, t.y. grįžimas į visuomenę yra ilgas ir sunkus kelias. Bendraudamos kasdien su nukentėjusiomis, matome, jog moterys ir ypač jaunutės mergaitės, prostitucijos subkultūros yra visiškai sužlugdytos, praradusios tikėjimą savimi ir kitais žmonėmis. Šioms palūžusioms merginoms privalome padėti mokytis gyventi iš naujo, ir tam prireikia ne vienerių metų.
Jaunos merginos, moterys ištrūkusios iš sekso vergijos dalyvaudamos reabilitacijos programoje atsigauna psichologiškai, o vėliau sustiprėjusios, stengiasi įgyti savarankiškam gyvenimui būtinų įgūdžių – išmoksta pasirūpinti savo ir savo vaikų sveikata, higiena, buitimi, susitvarkyti būtinus dokumentus, susirasti gyvenamą būstą, darbą.
Motyvuojant nukentėjusias siekti pokyčių savo gyvenime, mokant jas naujų gyvenimiškų įgūdžių socialinėms darbuotojoms talkina projekto savanorės, kurios be piniginio atlygio skiria savo laiką, žinias, energiją naudingam darbui projekte. Per bendravimą su savanoriais, projekto klientės įgyja naujų bendravimo su kitais žmonėmis įgūdžių, mokosi susitvarkyti namus, apsipirkti, pasigaminti valgį, užsiregistruoti darbo biržoje ir pan.
Talkina savanoriai
Šiaulių skyriuje kasmet talkina nuo 2 iki 8 savanorių – visos merginos. Savanorių skaičius kinta, atsižvelgiant į besikeičiančią savanorio gyvenimišką situaciją – vienos išvyksta dirbti į užsienį, kitoms atsiranda asmeninių problemų ar kitų planų.
Didesnė dalis savanorių – Šiaulių valstybinės kolegijos socialinio darbo specialybės studentės ar jau baigusios kolegiją, dirbančios.
27-erių metų Asta, baigusi socialinio darbo studijas šiame projekte dalyvauja jau trečius metus. Po specialybės įgijimo, nepavykus rasti darbo, mergina nusprendė savo įgytas žinias panaudoti savanoriaudama. Anot savanorės, ji patenkinta būdama šiame projekte reikalinga, galinti savo veikla prisidėti prie klientų socialinių ir psichologinių problemų sprendimo.
„Savanoriaujant šiame projekte labai svarbu kantrybė, supratimas, mokėjimas ne tik nukentėjusiąją nuraminti ir paguosti, bet ir pamokyti išsivalyti dantis, išsiskalbti rūbus, susitvarkyti kambarį ar įsiūti sagą“, – pasakojo Asta apie savo bendravimo patirtį su nukentėjusiomis merginomis.
Jos bendravimas su projekto klientėmis jų aplinkoje ir bendruomenėje padeda ne tik aukai keistis kaip asmenybei, bet ir jai pačiai suteikia papildomų žinių, naudingos praktinės patirties, gilesnio prekybos žmonėmis reiškinio suvokimo. Mergina kviečia studentus, pasirinkusius socialinio darbuotojo specialybę ar jau baigusius studijas savanoriauti ir taip labiau pažinti norimą įsigyti specialybę, ir save toje srityje.
Kviečia savanoriauti
26-erių metų savanorė Justina į projekto veiklą įsitraukė prieš 1,5 metų, studijuodama trečiame kurse. Anot merginos, savanoriauti nusprendė, nes norėjo išbandyti save, įprasminti savo laisvalaikį, padėti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
„Mano pasirinktos specialybės objektas – glaudus bendravimas su žmonėmis, todėl tai yra puiki ir neįkainuojama praktika“, – dalijosi mintimis savanorė. Justina savanoriaudama dalyvauja įvairiose projekto veiklose – kartu su socialinėmis darbuotojomis organizuoja ir praveda prevencines švietėjiškas paskaitas – diskusijas prekybos žmonėmis tema Šiaulių miesto mokyklose, su kitomis savanorėmis rengia „Laisvalaikio klubo“ užsiėmimus klientėms.
Šių užsiėmimų tikslas – projekto klientėms formuoti naujus socialinius įgūdžius, skatinti jas bendrauti tarpusavyje, atsipalaiduoti, atsikratyti slegiančių minčių. Savanorė pasakojo, kad bendraujant su merginomis tenka joms padėti įvairiose situacijose – palydėti į įvairias įstaigas, tarnybas, slaugyti kai suserga, padėti prižiūrėti vaikus ar tiesiog pabūti drauge, pasišnekučiuoti prie kavos puodelio, kai joms labiausiai to reikia.
Justina taip pat kreipiasi į šiaulietes merginas, moteris, sugebančias bendrauti, įsijausti į kito žmogaus problemas, kviesdama dalyvauti visuomenės gyvenime įsitraukiant į savanorystę.
