2011 m. balandžio 5 d. Tauragės rajono savivaldybėje įvyko ekspertų apskritojo stalo diskusija tema „Prekyba žmonėmis Lietuvoje – Tauragės regiono situacija ir analizė“Lietuvos Caritas jau kuris laikas vykdo projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“. Kadangi prekiautojų žmonėmis aukomis neretai tampa merginos moterys bei paaugliai gyvenantys socialiai silpnesniuose Lietuvos regionuose, projekto koordinatorė Kristina Mišinienė šįkart diskusiją šia skaudžia tema sumanė surengti Tauragėje.
Įžanginį žodį tarė Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Silverijus Statkus. Vėliau kalbėjęs Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas paminėjo, kad Tauragės regione, turint mintyje prekybą žmonėmis, situacija nėra bloga. Tačiau, mūsų mieste ir jo regione, ekonominė padėtis neitin gera. Tauragės regiono gyventojų pajamos vienos mažiausių šalyje, tad skurdžiau gyvenančių šeimų gausu, o prekiautojų žmonėmis taikinyje ir yra skurdžiai gyvenančių šeimų atstovai- jaunos moterys, merginos, paaugliai. Nusikaltėliai sugundo sunkiai besiverčiančių šeimų atžalas didžiuliais uždarbiais užsienio šalyse kuriuos – „būktai“ – šie ten uždirbs. Vidaus reikalų ministerijos atstovas taip pat pabrėžė, jog būtina gerinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą.
Apskritojo stalo diskusijoje pasisakiusiųjų buvo ir daugiau. Tauragės regiono situaciją, šiame kontekste, pristatė: Tauragės vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotoja Rima Trijonienė bei rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Raimundas Aukštakalnis. Diskusijoje mintimis, kaip užkirsti kelią prekybai žmonėmis, dalijosi ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas, Tauragės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos sk. vyriausioji specialistė Ona Povilaitienė, Valstybės sienos apsaugos Pagėgių rinktinės pareigūnai.
Klausant diskutuojančių kilo įvairiausių minčių. Kone kiekvienoje diskusijoje, kurioje dalyvauja teisėsaugos institucijų atstovai, nuolat minimi netobuli mūsų šalies įstatymai. Šis kartas – taip pat ne išimtis.
Štai Jungtinių Tautų Organizacijos specialiojo protokolo (protokolas priimtas dar 2000 metais) 3-ojo straipsnio viename punktų teigiama: „Vaiko verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar priėmimas, siekiant jį išnaudoti – yra laikoma prekyba žmonėmis“. O štai Lietuvoje, pasak kalbėjusiųjų, nusikaltėlius apkaltinti prekyba žmonėmis, pavyksta itin retai. Dažniausia tokios bylos (prekyba žmonėmis) – „subliūkšta“. Jos, kaip taisyklė, perkvalifikuojamos į savadavimą. O už tokį nusikaltimą bausmės tiesiog juokingos. Už šiuos išties sunkius nusikaltimus prekyba žmonėmis besiverčiantiems asmenims mūsų teismai dažniausia skiria: baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki 3-jų metų. Turint mintyje kokius pinigus nusikaltėliai uždirba iš šios veiklos – bausmės apgailėtinai menkos.
Kita vertus, diskusijoje dalyvavę pareigūnai, atkreipė dėmesį į tai, kad išvežti į užsienio šalis vergauti jauni žmonės, neretai pripažįsta, kad prievartos jų atžvilgiu naudojama nebuvo ir išvyko vergauti jie savo noru. Tačiau, prisiminkime Jungtinių Tautų Organizacijos protokolą – dar kartą cituoju: „Nepilnamečio asmens verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar priėmimas, siekiant jį išnaudoti – yra laikoma prekyba žmonėmis. Kad nusikaltėlių tikslas yra vienas – iš šio „verslo“ pelnytis ir išvežtus lietuvaičius išnaudoti – supranta visa visuomenė.
Straipsnis perspausdintas iš http://www.tvk.lt/index.php?m=1&nid=2099
Videoreportažą rasite paspaudę nuorodą
http://www.tvk.lt/video.php?id=2099http://www.taurage.lt/index.php?2044414917
http://www.litera.lt/daugiau/1970
http://www.pagegiai.lt/index.php?1419196556http://www.tauragiskis.lt/tema/show_news.php?subaction=showfull&id=1302523394&archive=&template=Default
