Pareigūnų tyrimas, pradėtas dėl situacijos Švėkšnos specialaus ugdymo centre, kurio moksleivės silpnesnes savo drauges vertė pardavinėti sekso paslaugas, atskleidė neįtikėtiną vyrų cinizmą.
Pas klientus eidavo po dvi
Kaip atskleidė situacijos Švėkšnos specialaus ugdymo centre, į kurį patenka elgesio ar emocijų sutrikimų turintys vaikai, tyrimas, seksualines paslaugas mergaitės teikė net keletą mėnesių. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja Aurelija Kasmauskytė DELFI pasakojo, kad į policiją dėl galimo nepilnamečių įtraukimo į prostituciją kreipėsi pati ugdymo įstaiga. Šiuo metu išaiškintos penkios nukentėjusios mergaitės nuo 15 iki 17 metų. Jas pardavinėjo bendramokslės, taip pat nepilnametės. Paprastai viena sąvadautoja turėdavo keletą mergaičių, kurias siūlė klientams per skelbimus internete ir pažinčių svetaines. Paslaugos, pasak tyrėjos, būdavo teikiamos bangomis: atsiradus klientais, mergaitės santykiaudavo keletą dienų iš eilės po kelis kartus. Dažniausiai šios bangos būdavo susijusios su sąvadautojų pabėgimu iš ugdymo įstaigos – tuo metu joms reikėdavo pinigų. Pas klientus mergaitės atvykdavo po dvi, labai retai eidavo tik viena nepilnametė. Kodėl taip darė – aukos negalėjo paaiškinti. Vyrai paprastai su jomis abiem ir santykiaudavo – iš pradžių su viena, po to – su kita. Jų paslaugos kainuodavo nuo 50 iki 200 litų. „Nuo ko priklausė kaina, sunku pasakyti. Laiko tarifo nebuvo, vyrai mokėdavo už lytinį aktą. Ir už tuos pačius mergaičių veiksmus vieni mokėdavo vienokią sumą, kiti – kitokią. Greičiausiai viskas priklausė nuo susitarimo – kiek nusiderėdavo patys vyrai“, – svarstė A. Kasmauskytė. Šiuo metu vienai mergaitei jau pareikšti įtarimai, ji iš mokyklos buvo pašalinta. Tyrėjos duomenimis, taip pat pašalinta buvo ir kita sąvadavusi nepilnametė. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Ruslanas Ušinskas pasakojo, kad taip pat bandoma surinkti duomenų apie vyrus, kurie greičiausiai matė, kad perka nepilnamečių kūną. „Tai sudėtingas procesas, kadangi ryšiai užsimezgė per masines informavimo priemones, telefonai šiais laikais taip pat ne visi yra vardiniai. Šiokius tokius kontaktus gavome, tačiau kol kas konkrečių asmenų neturime. Pagaliau ne visos mergaitės suinteresuotos kalbėti, kadangi nesupranta, kodėl prie jų prikibome ir ko norime“, – sakė pašnekovas.
Viskas vyko ugdymo centro pašonėje
„Baisiausia, kad tai vyko pačioje Švėkšnoje, vos 500 metų nuo įstaigos. Mergaitės sėsdavo į klientų automobilius ir būdavo pavežamos dar 300-400 metrų. Manau, tikrai buvo sunku nepastebėti, kad kažkas vyksta. Beje, tos mergaitės tikrai neatrodo vyresnės, netgi atvirkščiai, tačiau vyrai nematė problemos, kad santykiauja su vaikais. Būdavo tokių, kurie jų paslaugomis naudojosi ne vieną kartą. Pačios mergaitės pasakojo tik vieną atvejį, kai klientas paklausė, kiek joms metų, jos bandė meluoti, bet jis iškart pasakė, kad yra per jaunos. Tai irgi didelė mūsų visuomenės bėda – vyrus tenkina tokios paslaugos“, – teigė „Caritas“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ darbuotoja Karina Remeikytė. Pašnekovė įsitikinusi, kad tai nėra vien vaikų problema. Pasak jos, įstaigoje tvyro atmosfera, kai stipresni vaikai smurtauja prieš silpnesnius ir tai leidžiama arba nepastebima, ir tik kai sulaukiama tokių kritinių situacijų, kreipiamasi pagalbos į pareigūnus. Žinia, į įstaigą surenkami vaikai, kurie dėl turi įvairių elgesio problemų. Nukentėjusios mergaitės – labai pažeidžiamos, silpnos ir nori turėti draugų. Šiuo jų pažeidžiamumu ir buvo pasinaudota. „Mes neverčiame kaltės kitoms mergaitėms, kurios pirmąsias įtraukė į nusikalstamą veiklą, tiesiog laiku nepabuvo pastebėti ir sustabdyti prasidėję pavojingi procesai. Kaip pasakoja mergaitės, jos dažnai žeminamos, mušamos kitų mokinių, o auklėtojos dažnai tai mato ir nieko nedaro. Nesijausdamos saugiai jos bijo skųstis. Galbūt ten yra per didelis vaikų skaičius ir todėl pedagogai nesugeba visų blogybių pastebėti laiku. Tačiau vien faktas, kas prostitucijos paslaugos buvo teikiamos kurį laiką, kad tai nebuvo vienkartiniai atvejai, byloja apie problemos gilumą“, – svarstė specialistė.
Merginos pardavinėjamos nuo pavasario
K. Remeikytės teigimu, ne visos merginos pirmus kartus suprasdavo, kad siunčiamos teikti seksualines paslaugas už atlygį, tačiau būdavo prigrasytos, kad jeigu nedarys, kaip liepta, iš jų dar labiau tyčiosis. Priešingu atveju bus stipresniųjų draugė ir visi mokykloje ją mėgs. Pinigai likdavo stipresniųjų rankose, bet šios kartais jų duodavo ir savo aukoms. „Mūsų duomenimis, į prostituciją jos buvo įtrauktas nuo praėjusio pavasario. Tyrimas pradėtas liepos 10 d., nes anksčiau nepavykdavo nustatyti faktų. Dar vienas tyrimas pradėtas gruodžio mėnesį – gavus pranešimą, kad tos pačios mergaitės vėl teikė seksualines paslaugas. Tyrimas vyksta lėtai, kadangi mergaitės, žinia turi sutrikimų, su jomis labai sunku bendrauti, ne kiekvieną dieną jos sutinka kalbėti. Nustatyti įtariamuosius vyrus taip pat sudėtinga – jos nei vardų žino, nei iš kur jie. Paprastai vyrai atvykdavo iš kitų miestų. Pačios mergaitės nelabai suprato, kad prieš jas buvo taikoma prievarta. Jos įsitikinusios, kad jeigu elgsis taip, kaip prašo vyresnės draugės, pelnys jų draugystę, turės pinigų, už kuriuos galės nusipirkti cigarečių, alkoholio. Taigi jos uždirbtus pinigus atiduodavo jas pardavinėjančioms mergaitėms ir džiaugdavosi, kai šios pasikviesdavo kartu pasilinksminti. Priešingu atveju jos būtų žeminamos. Tokie buvo jų motyvai, o dėl pačios prostitucijos – jos nesijaučia dariusios kažką bloga. O jeigu kitoms ir pasiskųsdavo, kad buvo šlykštu, kitą dieną vėl eidavo ir darydavo tą patį. Iš esmės jos skirstė klientus į patikusius ir nepatikusius. Lytiniai santykiai su kai kuriais vyrais joms patikdavo – būdavo, kad grįžusios aptarinėdavo su kitomis, kad norėtų su tokiu draugauti“, – pasakojo A. Kasmauskytė.
Kas meluoja – vaikai ar pedagogai?
Švėkšnos specialaus ugdymo centro direktorė Laima Navickienė nesutiko pasakoti, kaip buvo pastebėta, kad įstaigoje vyksta tokie negeri dalykai: „Tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga, apie kurią teikti informacijos neturime teisės“. Šiuo metu centre mokosi 75 mokiniai, nuo 7 iki 17 m., daugiausiai – 13-15 metų. „Čia priimami vaikai, turintys didelius ir labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius bei elgesio ir/ar emocijų sutrikimus. Visiems teikiama švietimo pagalbos specialistų pagalba. Duomenų, ar nukentėjusios mergaitės turi šeimas, pateikti negalime, nes tai pažeistų asmens teisę į privatumą“, – įstatymais nuo klausimų gynėsi įstaigos vadovė. Paklausta, kaip vertina faktą, kad mokiniai vaiko teisių apsaugos atstovams skundžiasi patiriantys smurtą ir nuo personalo, pašnekovė patikino, kad bet koks smurtas, kurį vaikai patiria mokykloje ar kur kitur, vertinamas neigiamai. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės manymu, didžiausia problema, kad tai vienintelė tokia įstaiga visoje Lietuvoje, į kurią gali atvykti vaikai, turintys elgesio problemų. „Dalis vaikų yra iš globos namų, tačiau dalis – iš šeimų. Man atrodo, baisu atskirti 7-8 metų vaiką nuo artimųjų ir patalpinti tokioje mokykloje dėl elgesio problemų. Iki gyvenamosios vietos gali būti labai toli, ir, kaip taisyklė, vaikai savaitgaliais nevažiuoja namo ar neaplankomi. Ar tokia turi būti pagalba? Tai panašu vaikui į bausmę už jo elgesį. Taigi gaunasi užburtas ratas: jie iš tiesų negali lankyti paprastos mokyklos, nes jiems reikia rimtesnės priežiūros, tačiau arčiau savo gyvenamosios vietos gauti paslaugų neįmanoma. Kyla klausimas – kokia stebuklinga vietovė ta Švėkšna, kad būtent ten atsirado tokia ugdymo įstaiga? Žinoma, Šilutės savivaldybė ją mato kaip galimybę įdarbinti daug žmonių, tačiau įstaigos finansavimas nėra išskirtinis, pritraukti gerus specialistus sunku, nes jų atlyginimai čia nėra didesni, o atstumas iki specialistų toje pačioje Klaipėdoje – pakankamai didelis. Todėl turime, ką turime. Turbūt turime blogiausia, kas įmanoma. Puikiai suprantame, kad tai nestandartinių vaikų koncentracija, todėl pasireiškia visa puokštė įmanomų blogiausių dalykų. Mano manymu, turėtų būti bent keturios tokios mokyklos didžiuosiuose miestuose, kuriuose koncentruojasi aukšto lygio specialistai“, – teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė. Pasak pašnekovės, naujausios centro mokinių apklausos duomenimis, vaikai skundžiasi, kad prieš juos smurtauja ir kiti vaikai, ir personalas, atimami telefonai, kartais duodamas blogas maistas, nurodomi net galimo personalo piktnaudžiavimo vaikams duodamų vaistų dozėmis. Tačiau E. Žiobienė supranta, kad įrodyti tokius dalykus labai sudėtinga. „Personalas visada turi pasiteisinimą – atkreipkite dėmesį, kokie tie vaikai. Ir iš tiesų – sunku pamatuoti, ar vaikai sako tiesą. Tačiau tiesa, galbūt, kaip visada, kažkur per vidurį. Štai buvo atvejis, kai kreipėmės į prokuratūra dėl vienos mergaitės, tačiau, mūsų žiniomis, ji buvo labai netinkamai apklausta – be specialistų ir dalyvaujant žmonėms, kurie ir įtariami smurtu. Tyrimas buvo nutrauktas. Kaip tik šiandien dėl to išsiuntėme skundą. Tiesa, mes skundžiame tik procesinius apklausos veiksmus, tačiau negalime dėti galvos, kad mergaitė nemeluoja. Pareigūnai teigia, kad ji linkusi fantazuoti – esą todėl nutrauktas jau ne vienas su ja susijęs tyrimas“, – svarstė pašnekovė.
Inga Saukienė
Publikuota 2014 m. sausio 19 d. http://www.delfi.lt
