Šiandien spaudos konferencijoje Seime pristatytas Lietuvos „Caritas“ organizacijos pradėtas vykdyti projektas „Lietuvos visuomenė prieš prekybą žmonėmis: sisteminis pagalbos modelis“, truksiantis 18 mėnesių. Šiuo projektu bus siekiama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės savivaldybėse suburti įvairių sričių specialistų komandas, kurios savivaldybių lygmeniu sukurs ir taikys prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms sisteminės pagalbos modelį.
„Šiandien labai svarbu būtent savivaldybėse telkti specialistus, raginti juos bendradarbiauti tarpusavyje, jeigu norime duoti efektyvų atkirtį prekeiviams žmonėmis ir suteneriams. Profesionali, savalaikė pagalba nukentėjusiems, principingas teisinis nusikaltėlių persekiojimas – štai pagrindiniai mūsų iššūkiai šioje srityje“, –konferencijoje sakė Lietuvos „Caritas“ projekto vadovė Kristina Mišinienė, pabrėždama, kad šioje srityje, apie kurią kalbama jau daugiau nei dešimtmetį, atsakomybę laikas perleisti savivaldybėms.
Projekto partneriai yra Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Oslo kriminalinė policija, Oslo moterų krizių centras.
Konferencijos organizatorė Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė atkreipė dėmesį, kad jau 2008 m. buvo priimta Baltijos Asamblėjos rezoliucija dėl kovos su prekyba žmonėmis, kurioje pripažinta, kad prekyba žmonėmis yra nusikaltimas žmonijai, su kuriuo reikia kovoti. Jau tada dėl šios problemos sprendimo buvo kviečiamos susiburti nevyriausybinės organizacijos.
Vėliau, 2012 m. birželį, Lietuva ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl prekybos žmonėmis, kurioje įvardijama, kad prekyba žmonėmis tapo nelegaliu verslu.
Europos Sąjungos (ES) tyrimais nustatyta, kad ES veikia apie 3,6 tūkst. nusikalstamų organizacijų, kuriose – apie 880 tūkst. vergų, išnaudojamų priverstiniam darbui, taip pat ir prostitucijai. Žiniasklaida skelbia, kad besiverčiantieji prekyba žmonėmis uždirba apie 25 mlrd. eurų per metus.
Parlamentarė pažymėjo, kad šiemet, gegužės 21 d., inicijavo tarptautinę konferenciją „Prostitucija: kaip užtikrinti teisingumą?“, kurioje dalyvavo Lietuvos ir Prancūzijos nevyriausybinių organizacijų atstovai, Švedijos ambasadorė Lietuvoje. Konferencijoje buvo priimta rezoliucija, kurioje pažymėta, kad prostitucija yra smurtas prieš žmogų ir pritariama prostitucijos paslaugų pirkimo kriminalizacijai. Rezoliuciją pasirašė nevyriausybinės organizacijos, valstybės institucijos. Dokumentas buvo išsiųstas Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms, Savivaldybių asociacijai pažymint, kad prekyba žmonėmis būtų pripažinta smurtu ir prievarta prieš žmogų. Pasak V. V. Margevičienės, kol kas nesulaukta jokio atsakymo.
„Galima tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra ambicingų visuomeninių organizacijų, tokių kaip Lietuvos „Caritas“, įtraukiančių visuomenę į kovą su prekyba žmonėmis“, – sakė Seimo narė.
Aptariamame „Carito“ projekte, be jau paminėtų veiklų, planuojama atlikti prekybos žmonėmis bylų, kuriose nukentėjusiais ir liudytojais buvo pripažinti šios organizacijos globojami asmenys, analizę ir plačiajai visuomenei pristatyti kelias didesnės apimties, strategines, sėkmingai teisme išnagrinėtas bylas.
Vienas iš reikšmingiausių rezultatų, pasiektų per visą ilgametę organizacijos veiklą, yra tai, kad minėtose savivaldybėse pavyks suburti tarpdisciplinines specialistų komandas, kuriuose dirbama ne tik projekto vykdymo laiku, bet ir po jo įvykdymo. Būtent šių komandų specialistai padės aukoms, dirbs prevencinį darbą, inicijuos baudžiamąjį persekiojimą tiek dėl prekybos žmonėmis, prievartos verstis prostitucija, tiek dėl išnaudojimo darbui. Dėl pastarosios veikos Lietuvoje neiškelta nei viena byla, nors europinė statistika liudija ką kita.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė Jūratė Guzevičiūtė, be daugelio objektyvių priežasčių, paminėjo ir tai, kad Lietuvos baudžiamojo kodekso nuostatos daro skirtį tarp prekybos žmonėmis nusikaltimo ir pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir įtraukimo į prostituciją. Pastarosios dvi veikos nebevertinamos kaip prekybos žmonėmis nusikaltimai, už juos taikomos švelnesnė bausmės. Pavyzdžiui, 2011 m. asmenims, grasinusiems panaudoti fizinį smurtą ir už „apsaugą“ iš merginų, besiverčiančių prostitucija, reikalavusiems atlyginimo, buvo pateikt įtarimai dėl turto prievartavimo, o ne dėl prekybos žmonėmis nusikaltimo. 2012 m. jauną vilnietę „globojusi“ ir jos pardavinėjimu užsiėmusi sutuoktinių pora teismo buvo nubausta už pelnymąsi iš prostitucijos, o ne dėl prekybos žmonėmis nusikaltimo.
Siūloma, kad visais atvejais veikos, kai iš asmens, užsiimančio prostitucija, pelnosi trečiasis asmuo, būtų kvalifikuojamos kaip prekybos žmonėmis nusikaltimai. Kai pelnomasi iš nepilnamečio – kaip vaiko pirkimas ar pardavimas.
Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė
Publikuota 2013 m. gruodžio 12 d. www.sc.bns.lt
