VERGIJOS PANČIUOSE ("IQ.LT", 2015-08-21)

Žmonių išnaudojimas yra akivaizdi Lietuvos problema, kuriai daugiau dėmesio skiria užsienio organizacijos nei vietos valdžia.

Lietuvoje yra apie 10 600 šiuolaikinės vergijos aukų, kaip skelbiama organizacijos „Walk Free Foundation“ 2014 m. tyrime. Pasaulio vergijos indekse mūsų šalis užima 82 vietą iš 167 apskritai ir 8 iš 37 Europoje. Aukštesnė vieta reitinge rodo prastesnę valstybės padėtį.
Pasaulyje šiuo metu yra apie 35,5 mln. aukų, kurios, Tarptautinės darbo organizacijos 2014 m. duomenimis, išnaudotojams sukuria apie 150 mlrd. JAV dolerių vertę. Šiuolaikinei vergijai priskiriama prekyba žmonėmis, seksualinis išnaudojimas, prekyba organais, priverstinės santuokos, elgetavimas, suaugusiųjų ir vaikų priverstinis darbas už labai mažą atlygį ar visiškai be jo. Lietuvos gyventojai dažniausiai įtraukiami į prostituciją, prievartinį darbą ar verčiami vagiliauti užsienyje. Tarptautinio projekto „ADSTRINGO: kova su prekyba žmonėmis priverstiniam darbui plėtojant partnerystę, tobulinant identifikavimą ir įgyvendinant organizacines priemones“ ataskaitoje pabrėžiama, kad nemažai asmenų ieško darbo internetu ir taip rizikuoja tapti prekybos žmonėmis aukomis. Projekto rengėjai atliko interneto svetainės skelbiu.lt tyrimą. Daugiausia darbo pasiūlymų buvo Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Nyderlanduose, o tarp pasiūlymų dirbti statybose ar žemės ūkyje buvo ir užslėptų ar beveik atvirų vilionių verstis prostitucija.
„Eurostat“ atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių problemų kovojant sužmonių išnaudojimu yra nesugebėjimas atpažinti aukų – pareigūnams dažnai pritrūksta kompetencijos, o ir pačios aukos neretai savęs tokiomis nelaiko. Į Lietuvos pareigūnų kompetencijos trūkumą dėmesys atkreipiamas ir JAV ambasados Lietuvoje pateiktoje ataskaitoje: „2013 m. Vyriausybė nesuteikė kokybiškų mokymų policijos pareigūnams, todėl teisėsaugos institucijos ne visuomet sugebėdavo nustatyti aukas ir nukreipti jas į pagalbą teikiančias organizacijas.“ Tačiau Lietuvoje aukas nustatyti sunku ne tik dėl pareigūnų kompetencijos stokos, bet ir dėl socialinių bei teisių apsaugos tarnybų nebendradarbiavimo. Nevyriausybinės organizacijos „Caritas“ Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms programos vadovė Kristina Mišinienė pripažino, kad minėtos tarnybos Lietuvoje neretai pirmos sužino apie išnaudojimo atvejus, tačiau nesiima veiksmų. Patys nukentėjusieji dažnai nesikreipia pagalbos, nes nemano, kad kas nors gali padėti, jiems gėda arba jie nežino, kur kreiptis. Tai taip pat trukdo kovoti su prekyba žmonėmis. Kritikuojami ir teismai, neadekvačiai traktuojantys nusikaltimus ir prekiautojams žmonėmis skiriantys per menkas bausmes.

Nyderlandų pamokos
„Walk Free Foundation“ geru kovos su šiuolaikine vergija pavyzdžiu laiko Nyderlandus (154 vieta indekse). Šioje beveik 17 mln. gyventojų turinčioje šalyje aukų skaičius siekia 2200. Pavyzdžiui, Nyderlandų policija viešbučių darbuotojus apmoko atpažinti nelegalią prostituciją ir potencialius prekybos žmonėmis atvejus.
Lietuva prastai vertinama ir pagal pastangas kovoti su žmonių išnaudojimu (44 vieta pasaulyje). Aukos beveik visada nukreipiamos į nevyriausybines organizacijas, kurioms dažniausiai nepakanka išteklių tinkamai jomis pasirūpinti. Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė Natalja Kurčinskaja teigė, kad į Lietuvą grįžusioms aukoms sunku rasti gyvenamąją vietą, kur galėtų gauti būtiną pagalbą. Tokia prieglauda šiuo metu statoma, tačiau valstybė prie to neprisideda. JAV ambasados ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad šalies Vyriausybė neteikė specializuotos pagalbos nukentėjusiems vaikams – jie buvo atiduodami į vaikų namus ar mišrios paskirties prieglaudas.
Vienas veiksmingiausių būdų kovoti su šiuolaikine vergove yra švietimas – tiek atsakingų pareigūnų, tiek visuomenės, pradedant moksleiviais. Nevyriausybinės organizacijos mėgina į šią veiklą įtraukti ir savivaldybes, tačiau retai sulaukia valdininkų entuziazmo. Taip pat siūloma valstybės lėšomis įkurti centrą, kuris koordinuotų visų su šia problema kovojančių institucijų veiklą. 

Jelena Solovjova 

Publikuota 2015 m. rugpjūčio 21 d. http://www.iq.lt